Šį ketvirtadienį, 2008-05-22, 15 val. prie Seimo rengiamas mitingas prieš visuotinai mokamo mokslo įvedimą. Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paleido projektą, pagal kurį tūkstančiai netgi išskirtinai gerai besimokančių studentų negalės tęsti studijų be banko paskolos.
Paryžiaus studentai, reaguodami į tokį konservatorių ir liberalų pasityčiojimą, jau seniai kiltų į Revoliuciją. Tikrai jokiais būdais neraginčiau sudeginti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bet, turint omeny žemą lietuvių aktyvumą ir vergo mentalitetą, verta pažiūrėti, kaip už savo teises kovoja Vakarų Europos jaunimas. Turiu gerą draugę lietuvaitę, kurios geriausi prisiminimai apie studijas Paryžiuje prasideda žodžiais „kai mes sėdėjome ant barikadų“. Galbūt tai paskatins Lietuvos studentus pagaliau pradėti rinktis į pacifistinius mitingus. Pereikime prie vaizdo medžiagos.
Pirmas filmukas. Nuotraukos iš 1968 ir 2006 metų Paryžiaus studentų sukilimų. Filmuko 14 sekundę rodomas barikadų statymas 2006 metų kovo mėn., o 17 sekundę – barikada iš 1968 metų Revoliucijos. 51 sekundę, nuo 1 min. 03 sek. iki 17 sek. rodomos drąsios studentės, kurios nebijo artintis prie policininkų, atvykusių pažeidinėti žmogaus teises. 58 sekundę rodomas studentas ant šviesoforo. Po dviejų mėnesių sukilimo, kai studentai padarė valstybei 2 mln. eurų žalą, 2006-04-10 gėdinga Prancūzijos konservatorių ir liberalų Vyriausybė pradėjo vykdyti studentų įsakymus.
Antras filmukas. Jau 3 kartus Prancūzijos ir Belgijos studentai, protestuodami prieš jaunimo politiką, tėškė tortą į veidą Prezidentui Nicolas Sarkozy. Pirmą kartą jam buvo tėkšta dar 1997 m., bet, deja, jis mažai ką suprato apie gyvenimą.
Trečias filmukas. Interviu su prancūzų filosofu Noel Godin, kuriame jis dėsto kai kurias torto tėškimo filosofijos (antartizmo) nuostatas ir pasakoja apie biodiversiją prieš Bill Gates.
Ketvirtas filmukas. Sorbonos universiteto okupacija 2006-03-11. Studentai užsibarikadavo universitete ir atsisakė išeiti tol, kol Vyriausybė neįvykdys jų reikalavimų. Po trijų dienų jie buvo išvaryti jėga. Filmuko 53 sekundę rodoma, kaip studentai šauna į policininkus iš gesintuvų. Policininkai įsiveržė į okupuotą universitetą naktį apie 4 val., kai studentų naktinis batalionas buvo pavargęs, o rytinis batalionas dar miegojo.
Penktas filmukas. 2006 metų pavasarį į sukilimą prieš konservatorių Vyriausybę kilo 84 Prancūzijos universitetai. Jie protestavo prieš įstatymą, kuris nustatė, kad asmenį iki 26 metų galima atleisti iš darbo supaprastinta tvarka, jeigu nuo įdarbinimo dienos nepraėjo 2 metų. Šiame filmuke rodomas sukilimas Paryžiaus Sorbonos aikštėje. Studentai meta į policininkus akmenis, sprogstamas medžiagas, tvoras, gesintuvus, lazdas, butelius, kelio ženklus. EuroNews medžiagos 1 min. 04 sekundę rodoma, kaip studentams pavyko padeginti policininko šarvus. 1 min. 54 sek. rodoma, kaip jie degina valstybės įstaigų mašinas. Šiame sukilime dalyvavo 3,1 mln. studentų. Jie blokavo greitkelius, geležinkelius ir oro uostus. Balandžio 10 d. Prancūzijos Vyriausybė pripažino savo pralaimėjimą. Lietuvoje neverta eiti taip toli, bet pacifistinis pasipriešinimas yra būtinas.
Šeštas filmukas. Filosofinė daina, poetiškai išjuokinanti dogmatinį ir ribotą liberalų mąstymą. Nuotraukos iš Sorbonos Tolbiac rūmų (2007 metų lapkritis).
Septintas filmukas. Geras prancūziškas rokas – ironiška daina „Paryžius dega!“. Pagrindinė idėja: studentų sukilimai spontaniškai prasideda dėl kiekvienos smulkmenos ir nepasibaigs niekada.
Aštuntas filmukas. 2007 m. spalio – lapkričio sukilimas. Džiugu žiūrėti į tai, kaip herojiškai studentai išeina iš Sorbonos po okupacijos: kumščiai – į viršų, šaukia savo šūkius (16-30 sek.). 1 minutę 20 sekundę rodoma, kaip studentai organizuoja sau nakvynę okupuotame Paul-Valéry Montpellier universitete.
Tiesą sakant, Lietuvos studentų dalia visada buvo daug sunkesnė nei prancūzų, bet mūsų jaunimas išauklėtas taip, kad nepaklusti yra blogai, kad su valdžia geriau sutikti. Tuo metu protestas yra neatsiejama prancūzo tapatybės dalis. Pažvelkime vien į jų himno žodžius: „Sukilkime, Tėvynės vaikai: atėjo šlovės diena! ... Piliečiai – prie ginklo – formuokite savo batalionus. ... Tegul dreba visi tironai su savo gėdinga gauja! ... Kai kris jauni didvyriai, Žemė pagimdys jų dvigubai daugiau“. Reaguodami į įvykius Paryžiuje, Lietuvos ir Lenkijos bajorai 1791 m. gegužės 3 dieną priėmė Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją. Tuometiniai Lietuvos bajorai buvo išsilavinę, kilmingi ir drąsūs žmonės. Jie žinojo, kad už šitą Konstituciją Rusija, Austrija ir Prūsija paskelbs jiems karą, bet jie vis tiek padarė šį žingsnį ir mes turime tuo didžiuotis.
Jeigu Prancūzijos himnas kala į pasąmonę idėją, kad karaliui, elitui ir visai praeičiai reikia nukirsti galvą, kadangi jų konservatyvios galvos stabdo mokslinį ir socialinį progresą, tai „Tautiškos giesmės“ žodžiai „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės...“ koduoja visiškai kitokį elgesio modelį.
Atėjo metas priešintis. Ateik į mitingą.
Stanislovas Tomas yra teisės doktorantas, Sorbona
