• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vėl kyla audros dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija siūlo didinti miškų kirtimo normą. Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir kalba apie vis prastėjančią Lietuvos miškų būklę ir sako, kad mūsų šalyje dėmesys kreipiamas tik į medienos gavybą, o ne medynų išsaugojimą. Medienos pramonės atstovai atkerta, kad keliamos diskusijos yra tik audra vandens stiklinėje ir didinti kertamų miškų normą būtina.

Vėl kyla audros dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija siūlo didinti miškų kirtimo normą. Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir kalba apie vis prastėjančią Lietuvos miškų būklę ir sako, kad mūsų šalyje dėmesys kreipiamas tik į medienos gavybą, o ne medynų išsaugojimą. Medienos pramonės atstovai atkerta, kad keliamos diskusijos yra tik audra vandens stiklinėje ir didinti kertamų miškų normą būtina.

REKLAMA

„Neseniai, vasaros pabaigoje, paviešinta Aplinkos ministerijos pozicija dėl miškų kirtimų normos siūlymų ateinantiems ketveriems metams“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.

Jos tvirtinimu, kertamų miškų procentas nekinta, kinta nukertamų hektarų plotas.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigė, kad kirtimų normos projektas yra derinimo stadijoje ir laukiama pastabų.

REKLAMA
REKLAMA

„Norisi dar kartą užfiksuoti, kad tikrai nėra siekiama mažinti miškų potencialo, kad jis nebūtų prastesnis, nei dabar. Ir kad brandžių miškų kiekis tik didėtų“, – teigė viceministras.

REKLAMA

Sako, kad nekerta daugiau, nei priauga

Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sakė, kad kirtimo norma bus keičiama tik valstybiniuose miškuose.

„Reikia suprasti, kad kalbame ne apie visą Lietuvos miškų kirtimų apimtį, o kiek mažiau, nei pusę“, – teigė N. Kupstaitis.

Pasak jo, vienas iš esminių ribojimų – bendra visų rūšių metinė miško kirtimo apimtis šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio.

REKLAMA
REKLAMA

„Šioje vietoje, nustatant kirtimo normą, vadovaujamasi šitu principu“, – tikino N. Kupstaitis.

2021 m. duomenimis, vidutinis metinis medienos prieaugis Lietuvoje yra 19,82 mln. kubinių metrų, vidutiniai metiniai kirtimai – 10,9 mln. kubinių metrų.

Pagal Aplinkos ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų plote būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau miško nei dabar.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tas padidėjimas siūlomas <...> dėl to, kad padaugėjo valstybinių miškų. Jų padaugėjo 34 tūkst. hektarų. Didžiausias padaugėjimas įvyko 2023 m., Miškų urėdijai perdavus iš rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų. <...> Kas labai svarbu, skaičiuojant kirtimo normą, kad brandžių miškų plotas per tą laikotarpį padaugėjo beveik 15 tūkst. hektarų“, – dėstė N. Kupstaitis.

Jis pastebėjo, kad medžiai kertami intensyviau ir gelbstint miškus.

„Šie metai ir kinivarpų antplūdis rodo, jog mums reikės kirtimų intensyvumą padidinti, vien tam, kad susitvarkytume su pažeistais medynais“, – sakė N. Kupstaitis.

REKLAMA

Ministerijos atstovas akcentavo, kad atotrūkis tarp realaus kirtimo ir maksimaliai leidžiamos ribos yra apie 6 proc. Anot N. Kupstaičio, toks rezervas ir paliekamas būtent dėl tokių atvejų, kaip kinivarpų pažeisti medynai.

Pasakė, kad saugos, o kerta?

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sako, kad bet koks kirtimų normos padidinimas sukelia labai rimtas politines pasekmes.

„Mes sukėlėme lūkesčius visuomenei, kad kirtimų norma nebus didinama, kad miškai bus labiau saugomi, inicijavom ir Nacionalinį miškų susitarimą su ta vertybine kryptimi, kad bus labiau saugoma“, – kalbėjo T. Tomilinas.

REKLAMA

Jo teigimu, pastaraisiais metais nevyriausybininkai dėjo dideles pastangas, kad būtų skatinama nemedieninė ekonomika šalies miškuose ir staiga ministerija nusprendė kelti kirtimų normas.

„Pasakoma 2 proc., bet jei skaičiuotume faktinius kirtimus, tas procentas užauga“, – teigė T. Tomilinas.

Anot jo, miškų Lietuvoje daugiau neužaugo, o tik padaugėjo Miškų urėdijai priklausančių miškų plotas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buhalterijoje atsirado daugiau tų miškų. Labai keista, kad einama tokiu rizikingu keliu“, – sakė T. Tomilinas.

Sako, kad siūlymas „pramuša dugną“

Rugpjūčio 17 d. trisdešimt  „Girių spiečiaus“ nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, kviesdamos netvirtinti padidintos miškų kirtimo normos. Nevyriausybininkai išreiškė pasipiktinimą šiuo Aplinkos ministerijos žingsniu, vertina jį kaip cinišką ir prieštaraujantį Aplinkos ministerijos deklaruojamiems tvarumo siekiams ir Vyriausybės programai.

REKLAMA

Nevyriausybininkai tikėjosi, kad dvejus metus kurtas Nacionalinis miškų susitarimas subalansuos miškų politiką, kad ji nebebūtų vienpusiškai orientuojama vien į medienos gavybą.

Nevyriausibininkų teigimu, šią liepą derinti paskelbta nauja Miškų įstatymo redakcija yra tokia, kad neatliepia nei Nacionalinio miškų susitarimo, nei Europos Sąjungos miškų strategijos krypčių, nei Vyriausybės programos.

REKLAMA

Šiame kontekste paskelbtas projektas didinti miškų kirtimo normą, pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, „pramuša dugną“. Ji atkreipia dėmesį, kad kirtimų normos skaičiavimai atlikti naudojant pasenusią 2008 metų metodiką, ignoruojant per 15 metų įvykusius didelius pokyčius, todėl kelia nepasitikėjimą miškų politikos formuotojais ir įgyvendintojais.

Komiteto posėdyje kalbėjusi L. Paškevičiūtė teigė, kad žinia apie normos didinimą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pasak jos, didinimą teikia Valstybinė miškų tarnyba, į kurios konsultacinį organą patenka daugiausia medienos išgavimą iš miškų atstovaujančios institucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Deja, tenka pripažinti, kad kol kas Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija visgi daugiau linkusios į nepertraukiamą medienos tiekimą“, – teigė L. Paškevičiūtė.

„Mes dvejus metus praleidome Nacionaliniame miškų susitarime, bandydami pakeisti miškininkystės kryptis, nes jos turi būti kitokios, mums reikalingas kitoks miškininkystės modelis Lietuvoje, reikalinga kitokia politika. Staiga mes, pagal 2008-ųjų metodiką, net neperžiūrėję, <...> pateikiame skaičiuką. Tada klausimas, apie ką mes čia? Tai nėra vieneriems metams, tai ateinantiems penkeriems metams“, – dėstė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

REKLAMA

Pasak jos, nevyriausybininkai prašo nedidinti kirtimų normos, peržiūrėti jos sudarymo principus.

„Ir pasakyti, kad tvarumas nėra tik nepertraukiamas medienos tiekimas, <...> kad miškų politikos formuotojai, ne nevyriausybininkai, atstovautų visas tvarumo kojas, o ne vieną“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.

„Girių spiečiaus“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas pridūrė, kad 2022 m. valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje nepakankamai tvariai saugomi miškų ištekliai.

REKLAMA

„Nepaisant to, kad skaičiai gražūs, [miškų] didėja nedaug. Tai buhalterinė suvestinė. Mes turime skaičius, bet reali situacija valstybėje, ekologinė būklė, socialiniai interesai miškuose vis dar nėra atliepiami. Tai yra faktai, aš neišsigalvoju ir nesakau kažko, ko nėra“, – teigė M. Potapovas.

„Iš lempos“ niekas nekerta

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas tvirtino, kad nustatoma norma kalba ne apie kirtimą, o kaip tik medžių nekirtimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Penkeriems metams uždedama riba, kurios negalima peržengti. <...> Niekas šiaip iš lempos į mišką neina ir nekerta medienos. Mediena kertama tik tada, kai įvyksta medienos pardavimo aukcionai, pasirašomos sutartys ir tada kažkas eina ir vykdo tas pasirašytas sutartis, ištraukia medieną iš miško.

Iki šios dienos istorijoje nėra buvę fakto, kad kažkas priartėtų per centimetrą iki kirtimo normos. Kiekvienais metais būdavo iškertama žymiai mažiau. Ir šiais metais bus lygiai tas pats“, – kalbėjo R. Beinortas.

Pasak jo, visos diskusijos ir pasipiktinimas dėl normos kėlimo yra „audra stiklinėje“.

„Yra tos skirtingos pusės. Labai natūralu, kad medienos pramonė atstovauja vartojimo pusę, nevyriausybininkai – tuos dalykus, kurie teikia dvasiai džiaugsmą ir malonę. Taip ir turi būti“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Ji pakartojo posėdyje nuskambėjusią mintį, kad tie miškai, kurie paskirti Miškų urėdijai, nėra nauji.

„Jie visada buvo, jie visada augo“, – sakė A. Gedvilienė.

Komiteto pirmininkė pasiūlė komitetui kreiptis į Aplinkos ministeriją, prašant nekeisti miškų kirtimų normos, kai kalbama apie hektarų skaičių.

„Vyriausybei teikti poziciją dėl tos normos, kuri buvo ir praėjusius penkerius metus. Tokiu būdu mes atsižvelgiame į tai, kad vyko nacionalinio susitarimo procesas, sutariame, kad saugoti reikia daugiau. <...> Pademonstruokime, kad galime išlaikyti kai kuriuos dalykus iki [susitarimo] pasirašymo“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

REKLAMA

Projektas dėl miškų kirtimų normos šį mėnesį pasieks Vyriausybę.

Aplinkos ministerija pernai rugpjūtį, prieš 2022–2023 metų šildymo sezoną įpareigojo miškų urėdijas biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose šilumos gamintojams. 

Šis Vyriausybės ribojimas galioja dvejus metus, juo siekiama didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos. 

Dėl tos pačios priežasties 2022 metų birželį Vyriausybė taip pat įvedė laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką – pagal ją įsigyjant iki 1 tūkst. kietmetrių medienos galima be jokių apribojimų, kitiems pirkėjams maksimalus jos kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų pirkimo istoriją. Taip norima apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie užstrigusį nacionalinį partijų susitarimą dėl miškų. Kaip skelbia oficiali susitarimo interneto svetainė, tai yra pirmoji partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos ateities miškų vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl Lietuvos miškų ateities.

Lietuvos žaliųjų partijos protestas dėl Nacionalinio miškų susitarimo (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)

Dokumentas pradėtas rengti dar 2021 m. balandį, paruoštos nuo praėjusių metų birželio, tačiau parašai vis dar nesudėti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužę vylėsi, kad paskutinį pavasario mėnesį pavyks pasiekti susitarimą, tačiau vasara jau persirito į antrą pusę, o susitarimas vis dar nepasiektas.

Kažin kodėl Švedai, Norvegai nekerta miškų? Gal jiems vabzdžių gaila :D ar smarfone tu esi girdėjęs apie fotosintizę? Ar žinai, kad tavo CO2 pėdsaką surenka tas augalas ir paverčia oru kuriuo tu kvepoji? Ar žinai kad yra renkami mokesčiai dėl per didelio CO2 išskirimo? O tuo tarpu naikina tai kas ta CO2 surenka?:D ai kam aš čia tau aiskinu jugbis Vilniaus esi
Ar į Šimonytę kreiptis ar į sieną - vienas ir tas pats.
O kam I ją kreiptis?
Juk tos pačios, banditų vyriausybės sprendimu tai daroma. Juk tai jos ministrai taip elgiasi. Ką tai pakeis?
Visus baisus Lietuvos niokojimas - energetika, aplinkosauga, finansai, užsienio politiką..... teigiamai sprendžiami reikalai tik su hoholais
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų