Šio dujotiekio projektas buvo vadinamas pačiu ambicingiausiu ir, kas be ko, brangiausiu valstybinės Rusijos korporacijos „Gazprom“ pastarojo dešimtmečio projektu. Jis turėjo ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę.
„Pietų srautas“ buvo suplanuotas kaip naujas rusiškų dujų tranzito kelias į Pietų Europą, iš tranzitinių valstybių sąrašo eliminuojantis Ukrainą. Rusija jau seniai norėjo taip nubausti Kijevą. Dirvą tam parengė ankstesni vadinamieji dujų karai, kaltinimai Ukrainai, kad ji „vagia iš vamzdžio dujas“, ir pan. Na, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje Maskvai būtų natūralu ypač aršiai siekti nubausti Ukrainą už nepaklusnumą.
Projektuojant dujotiekį planuota, kad Juodosios jūros dugnu jis bus nutiestas per Rusijos, Turkijos ir Bulgarijos ekonomines zonas (iš viso 930 kilometrų). Toliau dujotiekis turėjo eiti per Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos ir Slovėnijos teritoriją – iki Italijos. Taip pat buvo numatytos atšakos į Kroatiją bei Bosniją ir Hercegoviną. Visa ši informacija apie projektą tebėra pateikiama oficialiame „Gazprom“ tinklalapyje.
Projektas turėjo būti realizuotas dviem etapais iki 2018 metų. Tačiau gruodžio pradžioje viešėdamas Turkijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Pietų srauto“ nebus. Oficiali projekto nutraukimo versija yra susijusi su Europos Komisijos spaudimu ir dėl to iškilusiomis dujotiekio atkarpos tiesimo per Bulgarijos teritoriją problemomis. „Gazprom“ niekaip nenorėjo sutikti su Europos Sąjungos trečiojo energetinio paketo reikalavimais, kurie apribotų jo monopolines teises valdant dujotiekį.
Rusija įdėjo daug pastangų į projekto stūmimą, tačiau ne viskas buvo jos valioje. Teigiama, kad būtent diskusijos dėl „Pietų srauto“ išvertė iš postų Bulgarijos vyriausybę, o naujoji šalies valdžia atsisakė tęsti projekto realizavimą tol, kol Maskva nesuderės visų ginčytinų niuansų su Briuseliu.
Verta paminėti, kad skelbdamas apie „Pietų srauto“ projekto nutraukimą V. Putinas nesusilaikė nuo pagundos įgelti Bulgarijai. Jis pareiškė, kad ši šalis prarado savo suverenumą (nėra abejonių, kad Rusijos vadovas turėjo galvoje vadinamąjį „Briuselio diktatą“), o kartu ir galimybę gauti po 400 mln. eurų per metus už dujų tranzitą.
Tačiau yra įtarimų, kad projekto buvo atsisakyta ne vien dėl Europos Sąjungos reikalavimų, su kuriais „Gazprom“ niekaip nenorėjo sutikti. Pažymima, kad „Pietų srauto“ likimą galėjo lemti jo realizavimo kainos augimas. Neseniai buvo apskaičiuota, kad dujotiekio tiesimas jūros dugnu kainuos ne 10 mlrd. eurų, kaip buvo manoma anksčiau, o visus 14 milijardų. Lygiai taip pat ir antžeminės dujotiekio atkarpos realizavimo kaina išaugo nuo 6,6 iki 9,5 mlrd. eurų. Čia reikia turėti galvoje ir tai, kad Rusija išgyvena ne pačius geriausius ekonominius laikus, – taip pat ir dėl tos pačios Europos Sąjungos bei JAV taikomų ekonominių sankcijų.
Kita vertus, dujotiekio „Pietų srautas“ statybos Rusijos teritorijoje prasidėjo 2012 metų gruodį. Per tą laikotarpį buvo gana nemažai padaryta. Skaičiuojama, kad Rusija į šį projektą jau investavo apie 3,6 mlrd. eurų, tad negali nekilti klausimas apie nuostolius, kuriuos vienašališkai nutraukdama projektą patirs Maskva. Bet ir čia yra vienas svarbus niuansas – neatsitiktinai apie „Pietų srauto“ projekto sustabdymą pranešta Turkijoje, nes kalba iš esmės sukasi ne apie projekto nutraukimą, o apie dujotiekio krypties (trasos) pakeitimą.
Koncernas „Gazprom“ pareiškė, kad dabar tokį pat dujotiekį planuojama tiesti per Turkiją. Ši, nors ir yra ilgametė kandidatė į ES nares, vis dar neturi aiškių narystės Europos Sąjungoje perspektyvų. Be to, Briuseliui kyla nemažai klausimų dėl šios šalies orientacijos į europines vertybes, tarp kurių yra įtvirtinti nediskriminavimo ir žmogaus teisių paisymo principai. Galima priminti, kad, pavyzdžiui, neseniai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas gana kontroversiškai pasisakė moterų ir vyrų lygybės klausimu teigdamas, kad moters negalima lyginti su vyru vien dėl biologinių skirtumų ir kad klausimas turėtų būti apie „lygią pagarbą vyrams ir moterims, o ne apie lygybę“.
Beje, neatmetama galimybė, kad už „Pietų srauto“ projekto nutraukimo ir naujo projekto, orientuoto į Turkiją, planų gali slėptis ir sudėtingas politinis žaidimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Bulgarijos vyriausybė, kuri buvo pasirengusi dirbti su Rusija realizuojant „Pietų srauto“ projektą, žlugo po to, kai ją paliko partija, atstovavusi turkų tautinės mažumos interesams, tad pačioje Bulgarijoje šioje istorijoje įžiūrimas ir galimas „turkų pėdsakas“.
Taip pat verta paminėti, kad perorientuodama dujotiekį į Turkiją Rusija potencialiai gali nušauti net kelis zuikius. Viena vertus, Maskva rado alternatyvą – naują dujotiekį planuojama tiesti iki sienos su Graikija, t. y. tiekti juo dujas tai pačiai Pietų Europai, tačiau išvengiant klausimų dėl ES trečiojo energetinio paketo ir kitų ginčų su Briuseliu. Beje, ir šiuo atveju pavyksta nubausti Ukrainą – palikti ją be dujų tranzito.
Maskva suartėti su Turkija yra suinteresuota ir dėl kitų priežasčių. Galiausiai, būtent Ankara gali Rusijos užgrobtame pusiasalyje garsiai kelti Krymo totorių teisių klausimą. Turkija politiniu lygmeniu yra prisiėmusi tokį įsipareigojimą, o Kremlius yra suinteresuotas, kad šiuo klausimu kiltų kuo mažiau triukšmo. Bendri ekonominiai interesai potencialiai gali padėti Kremliui įtikinti Turkijos valdžią nuolaidžiau žiūrėti į Rusijos veiksmus Kryme.
Tačiau neatmetama ir prielaida, kad Rusija, skelbdama apie „Pietų srauto“ projekto sustabdymą, gali blefuoti. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris mano, kad Rusija taip bando šantažuoti Europos Sąjungą, tačiau ES nesiruošia pasiduoti šiam spaudimui. Briuselio pozicija išlieka nepakitusi – „Pietų srauto“ projektas gali būti realizuotas, tačiau paisant Europos Sąjungos reikalavimų.
Įtarimus, kad „Pietų srauto“ projekto nutraukimas gali kol kas būti tik didelio geopolitinio žaidimo dalis, stiprina ir tai, kad Maskva neskubėjo informuoti apie šį sprendimą savo partnerių. Pavyzdžiui, oficialaus pranešimo apie tokį sprendimą negavo Serbija – šalis, visapusiškai palaikiusi projektą. Yra ir daugiau duomenų, rodančių, kad projektas kol kas sustabdytas tik teoriškai, bet atlikti būtinus juridinius veiksmus, kurie įtvirtintų tokį sprendimą, kol kas neskubama.
Visa tai leidžia teigti, kad dėl „Pietų srauto“ dar galimi įvairūs siurprizai, nors jeigu čia iš tikrųjų Maskvos blefas – jis greičiausiai neišdegs. Briuselis nėra linkęs daryti išimčių iš taisyklių. Be to, Rusija agresyviais veiksmais prieš Ukrainą sugebėjo per šiuos metus itin stipriai sugadinti savo įvaizdį Europoje, ir tai šioje situacijoje jos pozicijų tikrai nestiprina.
