Kainų augimo stabdymas, kova su infliacija, lengvatų klausimai, pilietybės įstatymo pataisos. Tai tikriausiai pačios karščiausios ir liūdniausios pastarojo laikotarpio temos politinėje arenoje. Seimas prasitęsė pavasario sesiją, tačiau tiek jo, tiek vyriausybės veikla dabar nukreipta viena linkme – rinkimams. Įstatymus leidžiančiosios ir vykdomosios valdžių vadinamo darbo tikslai šiuo metu akivaizdžiai yra trys: įsiteikti rinkėjams, įsiteikti ir užsitikrinti kuo solidesnę rėmėjų finansinę paramą, įsiteikti žiniasklaidai arba užsitikrinti jos dėmesį. Nesvarbu, kad ir nesąmonėmis.
Iš paminėtų temų dar liūdnesnes pasekmes nei pati problema sukeltų kai kurie pasiūlyti būdai jai spręsti. Vienas iš jų sudarytų galimybę naikinti valiutų valdybą, atsieti litą nuo euro ir t.t., kas ne tik galutinai palaidotų tikimybę kada nors įsivesti eurą, bet ir devalvuotų litą bei įsuktų dar didesnę infliaciją. Kai kurie politikai, prisidengdami neatidėliotinomis priemonėmis stabdyti kainų augimą ir infliaciją, siekia vienu šūviu iškart nušauti du zuikius. Pirma, tai patraukli ir aktuali tema rinkėjui. Antra, galimybė įsiteikti kai kuriems galimiems rėmėjams – tokiems, kurių nemaža dalis pinigų sukasi šešėliniame versle. Kuomet nekilnojamo turto ir statybų (potencialiausia šešėlinei ekonomikai sritis) rinką apėmė sąstingis, lito-euro atsiejimo procedūros tiesiog taptų tinkama proga išplauti bent dalį nešvarių pinigų.
Vienu šūviu nušaut du zuikius siekiama ir sukelta psichoze vos ne totaliai taikyti PVM lengvatas maisto produktams (čia lygių nėra dabartinei Žemės ūkio ministrei). Vėlgi, spekuliuojama, kad tai turi būti padaryta dėl geresnio vartotojų ir gamintojų gyvenimo, nors realiai tokios lengvatos Lietuvoje papildomas pajamas garantuoja stambiajam kapitalui – perdirbėjams ir prekybininkams (rekomenduoju atkreipti dėmesį į K.Prunskienės partijos rėmėjų sąrašą). Taip mulkinant žmones, bent kol kas nuraminamas ir žemdirbių bei vartotojų nepasitenkinimas.
Siūlymai minėtomis temomis tegali būti tokie:
1. Lito atsiejimas nuo euro šiuo metu turėtų būti vertinamas kaip finansinis ekonominis nusikaltimas.
2. Pabaigti politines spekuliacijas jautriomis visuomenei temomis ir neapgaudinėti žmonių PVM mažinimu maisto produktams nuo 18 iki 5 proc.
3. Svarstant ir kalbant apie pilietybės įstatymo pataisas pirmiausia privalu įsisąmoninti, kad Lietuvos pilietybė yra vertybė.
P.S. Žvelgiant į euro neįvedimo Lietuvoje istoriją, akivaizdu, jog suvaldyti infliaciją dešimtųjų ar šimtųjų dalių ribose sąžiningai dirbančiai vyriausybei nekiltų jokių problemų. Slovėnai tą įrodė. Lietuvoje ko gero labiausiai euro įvedimo bijojo būtent šešėlinės ekonomikos dalyviai. Neturėdami garantijų, kad euro tikrai nebus, jie iš anksto pradėjo tam ruoštis, palaipsniui šešėlinio verslo kapitalą perpumpuodami į nekilnojamą turtą. Sunku paneigti, kad tai nebuvo viena iš pagrindinių to meto nekilnojamo turto ir statybų bumo Lietuvoje priežasčių.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
