Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas. Pastebima ir tai, kad dauguma pirkėjų šiuo metu taip pat neskuba ir būsto įsigijimą atideda iki karantino pabaigos.
„Brokeriai stengiasi vykdyti virtualias apžiūras, vyksta ir gyvos apžiūros naudojant apsaugos priemones, tačiau nors oficialiai taip ir nėra, bet galime sakyti, kad NT rinka, kaip ir daugelis kitų, tiesiog yra karantine“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius.
Kai kurios NT agentūros pastebi, kad žmonės pastaruoju metu daugiau domisi būstais, kurie suteiktų ne tik stogą virš galvos, bet ir galimybę išeiti į savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Manoma, kad susidomėjimas gali neblėsti ir po karantino.
„Iš to, ką stebime dabar, spėjame, kad susidomėjimas ir toliau gali būti padidėjęs, žmonės ilgą laiką pabuvę uždaryti butuose iš tiesų pasiilgo gamtos, galimybės išeiti į kiemą, buvimo po atviru dangumi. Tampa ypač aktualu tuo mėgautis saugiai, privačioje erdvėje, tad neabejotinai susidomėjimas turėtų augti“, – svarsto „Resolution“ NT brokerė Indrė Skučienė.
Sandoriuose susidomėjimas neatsispindi
Anot I. Skučienės, kol kas oficialių duomenų apie tai, ar šiuo metu padaugėjo kotedžų pardavimų, nėra, reikėtų vertinti ilgesnio tarpsnio pardavimų statistiką. Teigiama, kad karantinas keičia ne pačią NT rinką, o žmonių įpročius, prioritetus ir poreikius, o tai nulemia perkamo turto pasirinkimą.
Kiti brokeriai pastebi, kad nors pastaruoju metu galbūt ir galima įžvelgti didesnį pirkėjų susidomėjimą kotedžais, individualiais namais ar butais su terasomis, tačiau realybėje ženklaus padidėjimo nėra jaučiama.
„Taip, daugelio žmonių noras yra turėti erdvų namą, kotedžą ar butą su terasa, tačiau toli gražu ne visų pirkėjų pajamos leidžia nusipirkti tokį būstą, kuris visgi yra brangesnis už standartinį butą.
Be to, jau keletą pastarųjų metų buvo matoma ryški tendencija, kad didesnį plotą, žalumos kampą žmonės mieliau iškeičia į patogesnę, arčiau centro esančią lokaciją ir mažesnį plotą. Taip, karantinas, gali koreguoti norus ir lūkesčius, tačiau viską lemia perkamoji galia, kuri, deja, ne visada sutampa su norais“, – teigia „Capital Team“ biuro brokeris Paulius Banevičius.
Anot jo, yra matoma šiek tiek išaugusi sodybų, sklypų paklausa, tačiau karantino metu sutariamų sandorių skaičius yra ženkliai nukritęs, todėl vienareikšmiškų išvadų daryti negalima.
A. Gudanavičius taip pat tvirtina, kad kiek didesnis susidomėjimas namais ar kotedžais sandoriuose neatsispindi.
„Reikėtų suvokti, kad rinka karantino metu, galima sakyti, ilsisi ir pagrindinė masė pirkėjų ir pardavėjų laukia karantino pabaigos. Tai, kad karantino metu kiek aktyviau domimasi sodybomis, kotedžais ir namais, dar nieko nepasako. Sandoriuose to dar nesimato.
Žinoma, žmonių, kurie karantino dienas leidžia sodybose, kotedžuose su privačiais kiemeliais ar individualiuose namuose, patirtis gal yra kažkiek linksmesnė nei tų, kas tai daro butuose. Galbūt tą segmentą, kuris renkasi tarp buto ir kotedžo, dėl tokių aplinkybių gali paskatinti pasirinkti kotedžą, bet kad tai tampa tendencija, kol kas teigti dar būtų per drąsu“, – sako LNTAA prezidentas.
Anot jo, nereikėtų pamiršti, kad tradiciškai sklypų, namų ir sodybų rinka tokiu laiku suaktyvėja kiekvienais metais.
Sumažėjo domėjimasis butais
LNTAA direktorė Kristina Jadevičienė pabrėžia, kad apie pasikeitimus NT rinkoje kalbėti dar sunku, tačiau susidomėjimais butais yra sumažėjęs daugiau nei sodybomis.
„Aš pati galėčiau pasakyti, kad kol kas per mažai laiko daryti išvadoms. Vertinant būsto rinką, galima pastebėti tik, kad interesas ir domėjimasis kotedžais, namais, sodybomis yra mažiau sumažėjęs nei butais. Vienareikšmiškai vertinti, kad dėl karantino žmonės keičia savo įpročius negalima, nes įtakos domėjimuisi šiuo segmentu turi ir sezoniškumas.“
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka taip pat tikino, kad žmonių interesas – klientų apžiūrų srautas – kotedžams, subjektyviu pastebėjimu, sumažėjo kiek mažiau nei butams. Vis dėlto, anot jo, tai tik pirmieji pastebėjimai, kurie gali keistis.
„Prieš karantiną Vilniuje buvo parduodama apie 1000 gyvenamųjų būstų: 70 proc. jų – butai, 30 proc. – namai. Didžioji dalis tų, kurie domėjosi namo pirkimu ir toliau domisi, o tie, kas domėjosi butais – nebesidomi. Proporcija keičiasi, o svarbiausiai keičiasi imtis. Taigi, jei dabar įvyksta 300 sandorių, iš jų 200 namų, o 100 butų, ar galima sakyti, kad pakilo susidomėjimas namais?
Namo pirkėjas fiziškai apžiūri gerokai mažiau galimų variantų nei butų pirkėjas. Namas labiau atitinka šiuo metu saugios distancijos norus, todėl daugiau krito susidomėjimais butais nei namais, o ne namų paklausa išaugo“, – aiškina NT agentūros „Centro klubas-Nekilnojamasis turtas“ direktorius Viktoras Račkovskis.
NT kaina nemažės?
Kaip teigia brokerė I. Skučienė, susidomėjimas NT portaluose ar internetinėse platformose nėra sumažėjęs. Sulaukiama nemažai užklausų, klausimų, pasiteiravimų. Vis dar daug tautiečių domisi ir apžiūrinėja būstus, tačiau neveikia aktyviai – nesiregistruoja ir neina į apžiūras.
„Ko labiausiai sumažėjo, tai tikrai aktyvių pirkėjų veiksmų – tiesioginių NT objektų apžiūrų, bet tai buvo galima ir prognozuoti, ir nuspėti. Šiuo metu dauguma žmonių pavyzdingai laikosi karantino, stebi bendrai visą tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikos situaciją ir laukia, kokia gi bus visuotinė ar konkreti šeimos situacija pasibaigus karantinui, kas keisis, o kas išliks stabilu. Tad šiuo neapibrėžtu laiku nelabai ir reikėtų tikėtis, kad pirkėjai imtųsi aktyvių veiksmų“, – teigia brokerė.
Anot jos, aktyvūs tik tiek, kurie norėdami pasinaudoti situacija – bando ja pasinaudoti ir įsigyti turtą su nuolaidomis arba tie, kurie turi būtinai išspręsti situaciją dabar.
Pasak LNTAA prezidento A. Gudanavičiaus, būtų naivu galvoti, kad karantinas nepadarys jokios įtakos NT rinkai, o šia tema pasisako labai daug įvairių ekspertų. Visgi tikėtis NT kainų kritimo dar nereikėtų.
„Dažniausiai tai būna linijiniai pamąstymai tokie kaip kad: ekonomikai bus blogai, todėl žmonės nekilnojamojo turto nepirks, todėl kainos kris. Nors tame yra logikos, bet rinką veikia ženkliai daugiau faktorių, o jie bus skirtingi priklausomai nuo to, kiek ilgai truks karantinas ir kaip stipriai bus ribojamas verslas. Todėl šiandien aš net nedrįsčiau teigti kad kainos ženkliai kris“, – sako A. Gudanavičius.
Jis teigia, kad šiandieninėje situacijoje pirkėjai turi daugiau svertų deryboms, bet iš kitos pusės, pavyzdžiui, antrinėje rinkoje yra sumažėjus ir pasiūla, todėl pirkėjai turi ir mažiau pasirinkimo.
Situacija palankesnė turintiems didesnę finansinę pagalvę
Atkreipiamas dėmesys, kad NT rinkos pokyčiams platesniame kontekste yra svarbus ir plėtotojų ar investuotojų į būstą elgesys. Stambesni plėtotojai ir investuotojai, kurių investicijos į būsto plėtrą pastaruosius keletą metų buvo iš tiesų ženklios, susitarimus, sudarytus dar iki karantino, tęsia toliau, jų neatšaukia.
„Tai natūralu, kadangi pastaruosius metus vyraujant iš tiesų labai aktyviai būsto rinkai, šie plėtotojai spėjo sukaupti reikšmingus finansų rezervus. Antra, dalis jų perka sklypus ne vien todėl, kad planuotų statybas būtent dabar, bet kartu ir todėl, jog tai leis užsitikrinti patrauklias miesto vietas ateities būsto projektams“, – sako A. Šapoka.
Anot jo, smulkesni investuotojai, kurie reikšmingą dalį savo investicijų buvo nukreipę į visiškai naujų projektų statybas, savo investicinius sprendimus kol kas šaldo. A. Šapoka teigia, kad tai yra natūralu – tiems, kurie fiziškai vykdo statybas ir yra pradinėje statybų stadijoje arba įpusėję, problema yra suvaldyti pajamų ir išlaidų srautus, o turint ribotus finansinius rezervus – tai nelengvas iššūkis.
Teigiama, kad bent jau kol kas esanti padėtis NT plėtotojams, kurie turi pakankamą finansų rezervą, leidžia ir, panašu, leis sėkmingai užsiimti atskiras miesto vietas ateities statyboms
Tuo metu turintiems mažesnę finansinę pagalvę ir esantiems įpusėjusiose statybų stadijose artimiausias laikotarpis turėtų būti kiek labiau įtemptas tiek kalbant apie pajamų ir išlaidų suvaldymą, tiek apie jų dalyvavimą naujuose investiciniuose sandoriuose.
