Spalio 5–6 dienomis Druskininkuose jau aštuonioliktą kartą vyko tarptautinis Poetinio Druskininkų rudens festivalis. Šiųmečio festivalio dėmesys buvo nukreiptas į romaniškomis kalbomis (prancūzų, ispanų, italų ir kt.) rašančius poetus; gvildenta mįslinga tema „Eldorado už kampo: artima ir tolima literatūroje“.
Spalio 5-osios vidudienį prasidėjęs tradiciniu PDR vėliavos pakėlimu, festivalis persikėlė „Dainavos“ centro didžiąją salę, kur buvo diskutuota festivalio tema. Po to, kai renginį vedęs poetas Laurynas Katkus dar sudėtingiau išplėtojo ir be to sudėtingą „Eldorado...“, svečiai ir vienas kitas čiabuvis išsitraukė savo „įsivaizduojamus žemėlapius“, kuriuose ryškiausiai pažymėti jų pačių kaimai ir miestai, ir iškeliavo L. Katkaus nurodyta linkme, nepamiršdami pasidairyti į šunkelius. Kažką pametė, kai ką rado.
Šiųmetis festivalis galėjo pasipuikuoti tokiomis žvaigždėmis kaip latvis Leonas Briedis (rašytojas ir kalbininkas, mokantis daugybę kalbų, išleidęs 28 savo kūrinių knygas ir per 40 verstinių knygų) bei portugalas José Luís Peixoto (jo romanai jau išversti į 14 kalbų). Man įspūdį gerą paliko linksmuolis estukas Mihkelis Kaevatsas, kurio eilių publika mielai klausėsi ir be vertimo, ukrainietė Natalka Bilotserkivets, kurios tekstuose asmeniniai išgyvenimai tvirtai persipynę su pervartų aktualijomis, airis Paulas Muldoonas, ramiai, lyg skaitytų paskaitą, deklamuojantis apie linksmus dalykus, vokietis Janas Wagneris, viename eilėraštyje mėginęs įminti ypatingąjį močiutės gamintų šampinjonų receptą.
Naujas PDR akcentas – komercija. Penktadienio vakarą vyko rašytojų rankraščių aukcionas. Tačiau, mano dideliam nusivylimui, tai nebuvo originalūs nušiurę ir pribraukyti juodraščiai, o tik pačių autorių ranka perrašyti kūriniai. Vienintelį tikrą rankraštį pardavęs Kęstutis Navakas susižėrė 100 Lt. Lakštai su kitų poetų – K. Platelio, A. A. Jonyno, E. Ališankos – rankraščiais parduoti maždaug už 50–60 litų, pigiausiai įvertinti buvo M. Burokas, R. Šerelytė (po 15 Lt) ir praeitais metais skandalingai Poezijos pavasario laureatu tapęs Gintautas Dabrišius (16 Lt).
Kitas grynai komercinis PDR renginys – rytų turgus, kuriame viešpatavo vagys ir sukčiai, kerėtojos ir muzikantai, prekeivos ir vertelgos. Čia buvo galima parduoti ar įsigyti įvairiausių dalykų – nuo adatos skylutės, žiupsnelio smėlio iki pažymos, jog esi, pvz., nacionalinės premijos vertas poetas. Turgaus direktorius įsigudrino parduoti odinį portfelį pačiam jo savininkui, Leonui Briedžiui. Ir gana brangiai – už 50 litų. O štai literatūrologas V. Gasiliūnas sėkmingai pardavė savo sąžinę, dėl ko kitą dieną labai gailėjosi, mušėsi į krūtinę ir maldavo grąžinti. Gailestingas naujasis sąžinės savininkas A. A. Jonynas maloniai leido V. Gasiliūnui naudotis sąžine, tiesa, neilgai, tik metus.
Kaip įprasta, šeštadienio vakarą buvo išdalinta daugybė apdovanojimų bei prizų, kurių pagrindinis – Jotvingų premija – atiteko Almiui Grybauskui, beveik dvi dešimtis metų neleidusį poezijos knygų, o dabar sugrįžusi į literatūros gyvenimą su eilėraščių rinktine bei nauja knyga. Kita svarbi – Jaunojo jotvingio – premija atiteko šių eilučių autoriui, t. y. man. Ko gero, esu vienas nedaugelio žmonių, kuriems tenka rašyti apie savo apdovanojimus. Beje, man irgi pavyko „prasukti“ savo biznelį: prekiavau įvairios paskirties – įkvepiančius kurti, gyventi, nekenkiančius sveikatai, žaliuojančius ir kitokius – kubelius bei matavimo įrankius, matuojančius ne coliais ar metrais, o eilėraščiais. Įvertinęs juos infliacijai atsparia valiuta – klevo lapais, uždirbau jų didžiulę šūsnį.
Sekmadienį, spalio 7 d., Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, sakyčiau, buvo apibendrintas šiųmetis PDR festivalis – skaitė festivalio svečiai ir laureatai. Poetinis Druskininkų ruduo baigėsi, tad šiandien, spalio 8 d., 17 val. Užupio kavinėje tradiciškai vyks „pofestivaliniai“ poezijos skaitymai Užupio kavinėje.
