Kaip rašė tv3.lt, pirmadienį buvo gautas pranešimas, kad Čiurliono gatvėje esančioje turgavietėje rastas 19-metės kūnas be išorinių smurto žymių.
Kazlų Rūdos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Vaiginienė trečiadienį tv3.lt sakė, kad šeimoje, kurioje įvyko dviguba tragedija, liko globojamas paauglys. Šiuo metu, specialistės teigimu, jis yra saugioje aplinkoje su artimais žmonėmis.
Kankina kaltės jausmas, sielvartas
Abejingų nepalikusi tragedija kelia nemažai klausimų - kas paskatino moterį pakelti prieš save ranką vos po dukros savižudybės, kitą dieną? Psichologas Paulius Skruibis sako, kad priežasčių gali būti nemažai.
„Laikas tarp dviejų savižudybių šiuo atveju tikrai yra labai mažas. Iš praktikos ir mokslinių tyrimų noriu pastebėti, kad žmonės, patyrę artimojo savižudybę, turi 2-3 kartus didesnę tikimybę pakelti ranką prieš save.
Tai paprastai susiję su keliais dalykais - kaltės jausmu, sielvartu. Netekus artimojo viskas gali atrodyti beprasmiška ir beviltiška.
Taip pat gali būti, kad artimąjį taip pat kamavo panašios problemos, sunkumai, gyveno toje pačioje aplinkoje.
Būtent todėl mes visada akcentuojame, kad tinkama pagalba nusižudžiusių žmonių artimisiems yra ne tik pagalba, bet ir savižudybių prevencija“, - sakė psichologas.
Gelbsti savitarpio pagalbos grupės
Kazlų Rūdoje įvykusios dvigubos tragedijos aplinkybės nėra tiksliai žinomos, todėl ieškoti priežasčių, kodėl įvyko būtent taip - labai sudėtinga.
„Aš labai norėčiau kiekvienam, patyrusiam artimojo savižudybę pasakyti, kad tai tikrai yra labai sunku. Ir tikrai gali kilti noras taip pat pakelti ranką prieš save, tačiau emocinė parama tokiu atveju yra geriausia, kas galėtų būti.
Jeigu tik kyla minčių patiems apie savižudybę, reikėtų suskubti ieškoti pagalbos.
Visoje Lietuvoje veikia organizacija „Artimiems“, jie turi savitarpio pagalbos grupes, specialistus, teikiančius pagalbą. Savižudybė niekada nėra išeitis“, - aiškino pašnekovas.
Ištverti savižudybę - labai sunku
Profesionalios pagalbos būtina ieškoti iškart pajutus, kad savijauta yra prasta, tik žmogus pats turi nuspręsti, kuriuo metu jam pagalba yra reikalingiausia.
„Yra buvę atvejų, kad į savitarpio pagalbos grupę žmogus atėjo iškart po savižudybės, net nesulaukęs laidotuvių.
Kiti žmonės kreipiasi po kelių mėnesių ar net po metų, nes jaučia, kad vis dar yra sunku“, - teigė psichologas.
Receptų, kaip susitaikyti su artimojo savižudybe, deja, pasak P.Skruibio, nėra.
Jo teigimu, galima teoriškai kalbėti, dalinti patarimus, tačiau svarbiausia kiekvienam suvokti, kad kiekviena netektis yra labai sunki, o ypač - savižudybė, kuri paprastai būna lydima kaltės ir beviltiškumo jausmo.
