„Nesuprantu, kodėl reikia supriešinti išsaugojimą su plėtra – tai puikiai galima suderinti. Kalbant apie miesto dalis man asmeniškai gaila, kad tų išnykstančių miesto dalių ar savybių, kurios išnyksta savaime, negalvojant, nekalbant. Juk miesto gyventojai, visuomenė turi teisę nuspręsti, ką jie norį išsaugoti, o ko ne“, - Pasaulio lietuvių ekonomikos forume svarstė Paulius Kulikauskas, tarpregioninis patarėjas, Jungtinių Tautų Organizacijos atstovas.
Kalbėdamas apie atstatytus istorinius objektus, kaip vieną svarbiausių Algirdas Kaušpėdas pabrėžė Valdovų rūmų svarbą.
„Gaila, kad ne visi žmonės supranta Valdovų rūmų atstatymo reikšmę, pirmininkaudama ES Lietuva turės, ką parodyti. Tai, kad Vilniaus centre vis dar yra griuvėsių, rodo nesusikalbėjimą tarp šalių“, - kalbėjo architektas ir Vilniaus miesto garbės pilietis.
Anot jo, geriausias istorijos išsaugojimo ir plėtros pavyzdys Vilniuje – architekto Alfredo Trimonio suprojektuoti Pirklių rūmai, esantys Gedimino prospekte. Blogiausias pavyzdys – viešbutis „Novotel“, kuris sostinės centrinės gatvės nepuošia.
„Kartą norėjau pakabinti metalinę lentelę pagrindinėje miesto aikštėje – mane sustabdė mano kolega. Pasirodo, to neleidžia įstatymai, o pakeisti įstatymus Kolumbijoje sunku“, - apie biurokratines kliūtis sakė buvęs Bogotos meras Dr. Antanas Mockus. Jis įsitikinęs, kad pasiduoti biurokratijai nereikia ir esant reikalui būtina siekti esminių pokyčių.
„Dažnai hiperbolizuojam visuomenės dalyvavimą miesto statyme. Iš tiesų kasdien kiekvienas dalyvauja miesto gerbūvio kūrime – pakelti šiukšlę irgi yra dalyvavimas“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Paklaustas, kaip visuomenė galėtų aktyviau dalyvauti miesto teritorijų planavime, A. Zuokas sakė, kad tam nėra pakankamai gerai parengti įstatymai, nėra pakankamos pagarbos įstatymui. Anot mero, pirmiausia reikia išsiugdyti miestiečio kultūrą ir vadovautis socialiniais įgūdžiais, nelaukiant, kol ant kiekvieno kampo bus pastatyta po ką nors draudžiantį ženklą.
Miestų mažėjimas, gyvenimo miesto centre brangimas ir priemiesčių kūrimosi tendencija tampa pasauline. Panašūs pokyčiai pastebimi ir Lietuvoje. Ar įmanoma ir ar reikia tai planuoti ir reguliuoti?
„Galiu pasidžiaugti, kad tik Vilniuje iš visų Baltijos šalių sostinių nemažėja gyventojų skaičius. Kaune – jau jaučiamas gyventojų sumažėjimas. Manau, kad norint to išvengti, reikia kurti vidinę miesto kultūra ir infrastruktūrą. Ateities planas – Vilniuje gyventi tankiau, bet patogiau ir efektyviau“, - sakė A. Zuokas.
„Vienos nuomonės dėl miesto architektūros išsaugojimo ir tęstinumo nėra. Sudėtinga nuspręsti, kas yra teisinga, o kas ne yra sudėtinga, nes egzistuoja labai daug požiūrių. Be to, kas tinka vienoje vietoje, kitoje vietoje gali nebetikti“, - sakė P. Kulikauskas.
