Amo netekęs M.Bukauskas penkias minutes ragelyje girdėjo „Iridium Sports Agency“ atstovo beriamus žodžius, tačiau susijaudinęs pats tegalėjo ištarti: „Vau, vau... Vau, vau“.
Pokalbio pabaigoje M.Bukauskas buvo perspėtas, kad kol kas niekam negali apie tai sakyti. Nebent artimiesiems. „Socialiniuose tinkluose galėsi pasiskelbti tuomet, kai bus sudėti parašai ir organizacija pati nuspręs, kad ateis tam laikas“, – perspėjo J.House’as.
Todėl dvi savaites apie tai, kad Klaipėdoje gimęs, tačiau Didžiojoje Britanijoje augęs 25-erių M.Bukauskas, taps pirmuoju lietuviu stipriausioje kovinio sporto organizacijoje, žinojo tik šeimos nariai vos keli draugai ir treniruočių partneriai.
„Net neįsivaizduoji, kaip sunku buvo tai išlaikyti savyje. Turėjau saugoti paslaptį, – besišypsodamas sportas.lt pasakojo kovotojas. – Žurnalistai manęs nuolat klausinėjo, kada, kur, kurios organizacijos narve kovosiu. O aš nieko negalėjau sakyti. Turėjau laukti“.
Ketvirtadienio vakarą, prieš keliaudamas į treniruotę, M.Bukauskas užėjo į parduotuvę ir gavo agento žinutę: „Jau gali skelbti, kad esi UFC“.
„Pradėjau galvoti, kaip apie tai pranešiu, ką parašysiu socialiniuose tinkluose... Susirinkau visas reikalingas prekes parduotuvėje ir nukeliavau į traukinių stotį“, – pasakojo M.Bukauskas.
Kelionė iki sporto salės traukiniu dažniausiai trunka apie valandą – apstu laiko sugalvoti smagų įrašą.
„Keliaudamas traukiniu viską ir surašiau. Paspaudžiau „Skelbti“, – pasakojo M.Bukauskas. – Kurį laiką net netikrinau, kaip žmonės reaguoja. Tik vėliau pastebėjau, kad „Instagram’e“ sulaukiau daugiau negu šimto asmeninių žinučių“.
„O, Dieve, dabar privalėsiu visiems atrašyti“, – pirmoji į galvą šovusi mintis buvo net pačiam juokinga.
„Supratau, kad tai užtruks. Iškart atrašyti negalėjau, nes nebuvau nusiteikęs praleisti treniruotės, – nusijuokė kovotojas. – Tiesą pasakius, kelionę namo po treniruotės tam ir paskyriau. Man regis, atrašiau visiems... Pašėlęs vakaras“.
Karjeroje – daug pamokų
„Dabar žmonėms, kurie manimi netikėjo, tiesiog norėčiau pasakyti „Eikite velniop“ – tikslą, iš kurio jūs juokėtės, aš pasiekiau, – šyptelėjo keturių kovų UFC narve sutartį pasirašęs M.Bukauskas. – Žinai, aš jau spėjau išmokti vieną svarbią pamoką – kai laimi, esi visiems reikalingas, kai pralaimi ir maudaisi mėšle – draugų nelieka“.
Lietuvio karjeros įraše – 10 pergalių... Ir 2 skaudūs pralaimėjimai 2016-aisiais.
„Profesionalo karjerą pradėjau keturiomis pergalėmis. Viskas atrodė puiku, tačiau pralaimėjau dvi kovas iš eilės, – priminė M.Bukauskas. – Žmonės man pradėjo aiškinti, ką turėčiau daryti, patarinėjo „rišti“ su kovomis. Tačiau esu dėkingas tėčiui, kuris visada man kartojo, kad būsiu čempionas. Po pralaimėjimų mes į viską pradėjome žiūrėti dar profesionaliau“.
M.Bukausko teigimu, kažin ar dabar socialiniuose tinkluose žmonės būtų išvydę nuotrauką, kurioje jis pasirašinėja sutartį su UFC, jei ne pralaimėjimai. „Tai buvo pamoka, tai buvo puiki motyvacija įrodyti, kad „kritikai“ klysta“, – sakė M.Bukauskas.
„Ir netgi nepatikėtum, kaip išsifiltruoja žmonės, kai tau sekasi tikrai šūdinai, – tęsė jis. – Įsivaizduok, patyriau traumą ir dukart pralaimėjau – mane paliko ir rėmėjas, ir mergina, kuri manimi netikėjo. Situacija paprasta – neturiu darbo, neturiu pinigų. Buvo labai sunku, žinojau, ko esu vertas, suvokiau, ką galiu padaryti, tačiau manimi niekas netikėjo, išskyrus šeimos narius ir artimiausius draugus. Visi tik ir kalbėjo, kad nusišneku, kai tik prasižiodavau, kad grįšiu į narvą“.
Tačiau labiausiai juo tikėjo nuo vaikystės treniravęs tėtis Gintas Bukauskas.
„Žinojome, kad mums tereikia galimybės pasirodyti“, – sakė kovotojas.
Išsigydęs traumą jis grįžo ne į narvą, o į kikbokso ringą, kuriame savo priešininką nokautavo pirmajame raunde.
„O tada vėl atsirado daug tikinčių... Pradėjau negailėti savęs treniruotėse, nes norėjau įrodyti, kad galiu daugiau“, – sakė M.Bukauskas.
2018-ųjų kovą jis grįžo į „Cage Warior“ narvą ir laimėjo kovą pirmajame raunde. Vėliau toje pačioje organizacijoje sekė dar dvi pergalės pirmuose raunduose. Praėjusių metų kovą lietuviui prireikė dviejų, kad nokautuotų lenką Marciną Wojciką.
„Cage Warrior 106“ turnyre praėjusių metų birželį M.Bukauskas iškovojo čempiono diržą svorio kategorijoje iki 93 kilogramų, o lapkritį sėkmingai savo titulą apgynė kovą baigęs įspūdingu nokautu pirmajame raunde.
Tuomet ir prasidėjo kalbos apie lietuvio šansus pasirašyti sutartį su UFC.
Lietuvos vėliava – UFC
Parašai sudėti.
„Labai nekrautauju pradėti kelionę… Dar liko labai daug nenuveiktų darbų. Tai tik pradžia. Amerikietiškieji kalneliai prasideda, – kalbėjo M.Bukauskas. – Praeiti metai buvo puikūs, bet šie bus dar geresni“.
Kol kas dar nėra aišku, kada M.Bukauskas debiutuos UFC narve. Kovotojas tikėjosi, kad tai galėtų įvykti Londone kovo 16 dieną vyksiančiame turnyre. „Tačiau ten jau viskas yra sudėliota, visi kovotojai surinkti, – sakė M.Bukauskas. – Nebent kas nors netikėtai pasikeis. Aš būsiu pasirengęs. Visada esu pasirengęs“.
Greičiausiai, tikėtis lietuvio debiuto reikėtų antrajame metų ketvirtyje.
„Ir tai bus įrašyta į istorijos vadovėlius – Lietuvos vėliava UFC. Tai man yra labai svarbu. Žinau, kad Lietuvoje yra daug gerų kovotojų, tačiau smagu, kad ateityje žmonės, uždavę klausimą „Kas buvo pirmasis lietuvis UFC?“, išgirs mano pavardę. Tai mane įpareigoja, – teigė M.Bukauskas. – Tai yra ypatingas jausmas. Noriu, visam pasauliui įrodyti, kad mes, lietuviai, esame kieti kovotojai. Mes įkelsime Lietuvą į UFC žemėlapį“.
M.Bukauskas prisipažino, kad į UFC narvą jį lydės dvi vėliavos – Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.
„Gimiau Lietuvoje. Ten gyvenau trejus metus, vėliau persikėlėme į Didžiąją Britaniją. Tačiau paklausk bet kurio mano draugo, kokia yra mano tautybė. Visi pasakys, kad esu lietuvis. Mano pasas – Lietuvos. Ten gimiau, ten augo mano tėvai, – kalbėjo kovotojas. – Man dažnai priekaištauja, kad nešneku lietuviškai. Bet visas žinutes lietuviškai be vargo perskaitau ir suprantu. Tiesiog man trūksta praktikos kalbėti lietuviškai. Kalbu kaip tikras britas, bet neišsidurkite, esu kuo tikriausias lietuvis. Lietuva – mano kraujyje“.
Iki šiol arčiausiai UFC iš lietuvių buvo priartėjusi mišriųjų kovos menų atstovė Julija Stoliarenko, dalyvavusi organizacijos realybės šou „The Ultimate Fighter“. 2018-ųjų pabaigoje lietuvė finaliniame realybės šou etape pralaimėjo Leah'ai Letson ir prarado galimybę pasirašyti sutartį su UFC. Lapkričio mėnesį kovotoja pasirašė sutartį su moterų kovinio sporto organizacija „Invicta FC“.
Galimybę turėjo ir JAV nuo paauglystės sportuojantis Julius Anglickas, dalyvavęs „Dana White Contender Series“ turnyre. Nors kovą laimėjo, lietuviui nebuvo pasiūlyta sutartis su UFC. Spalio mėnesį J.Anglickas sėkmingai debiutavo „Bellator“ organizacijoje.
Praeitų metų vasarį „Bellator“ debiutavo ir milžinas iš Lietuvos – Mindaugas Gervė. Dvimetrinis kovotojas savo varžovą įveikė pirmame raunde.
Anksčiau „Bellator“ organizacijoje yra kovoję Egidijus Valavičius (2014) ir Marius Žaromskis (2012-2015).
