Padėtis Baltarusijoje tapo pirmu ryškiu iššūkiu Lietuvai, perėmus pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.
Metų sandūroje Vilniuje bandyta išjudinti vangią Vakarų reakciją į rinkimus Baltarusijoje ir jėgos panaudojimą prieš demonstrantus. Pasiūlymas piginti vizas paprastiems piliečiams ir dviejų Lietuvos prezidentų užsienio politikos tendencijų kaimynės atžvilgiu prieštaravimai, atrodo, trumpam atitraukė dėmesį nuo vieno esminių momentų – ESBO biuro Minske uždarymo.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija netrukus po Naujųjų paskelbė, kad nuo 1998 metų veikusi ESBO atstovybė uždaroma, kaip atlikusi savo misiją, tai yra, neva patvirtinusi procesų Baltarusijoje demokratiškumą.
Dvylikos metų stebėtojų veikla, tuo tarpu, nevienareikšmiškai ir kritiškai vertinta daugelio ekspertų ir apžvalgininkų. Baltarusijoje nuolat fiksuoti demokratijos ir žmogaus teisių, žodžio laisvės bei kiti pažeidimai ir suvaržymai, tačiau apčiuopiamų postūmių nepasiekta.
Oficialusis Minskas tikina, kad dėl biuro uždarymo šalies bendradarbiavimas su ESBO nenukentės.
Būtinybę tęsti uždarytos atstovybės veiklą, ryžtingai pabrėžė Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, susitikęs su mandatą baigusio ESBO biuro Minske vadovu Benediktu Halleriu. Europos Sąjungos užsienio reikalų patikėtinė Catherine Ashton ir Jungtinių Valstijų Valstybės sekretorė Hillary Clinton taip pat pakvietė Baltarusiją laikytis įsipareigojimų ESBO ir pratęsti biuro veiklą.
Ryžtingi ministro žingsniai
Šiuo atveju, jau galima konstatuoti, kad tarptautinė bendrija atkreipė dėmesį į padėtį Baltarusijoje. Pirmąja ryškia ministro A. Ažubalio pergale, ko gero, galima laikyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Švedijos diplomatijos vadovo Carlo Bildto paramą vizų režimo Baltarusijai klausimais.
Pasiūlymas atnaujinti draudimą Aeksandro Lukašenkos valdininkams kirsti Europos Sąjungos sieną, o kartu ir perpus atpiginti vizas paprastiems baltarusiams išsakytas dar pernai, po Seimo Užsienio reikalų komiteto surengtų parlamentinių klausymų dėl padėties Baltarusijoje.
Tuomet komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris vangią Vakarų reakcija į smurtą prieš demonstrantus ir rinkimų pažeidimus pavadino „pedikiūru Lukašenkai“ ir žadėjo dėti visas pastangai bei pasinaudoti ryšiais, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį.
„Vizų klausimas - nuoseklus bendros pozicijos tęsinys,“ - metams baigiantis portalui balsas.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Lauras Bielinis. „Reikia aiškiai parodyti ir atskirti paprastus piliečius nuo režimo,“ - aiškino politologas.
Šį argumentą jau sausio pradžioje entuziastingai kartojo ministras A. Ažubalis, po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. Tačiau, paklaustas, kodėl nedalyvavo E. Zingerio inicijuotuose parlamentiniuose klausymuose, A. Ažubalis atšovė neturėjęs laiko.
Prieštaringa prezidentų pozicija
Metų pradžioje įvykusiame prezidentės D. Grybauskaitės ir ministro A. Ažubalio susitikime, kuriame aptarti Lietuvos pirmininkavimo ESBO tikslai ir prioritetai, šalies vadovė įnešė svaresnės paramos vizų klausimu.
„Baltarusijos valdžios veiksmai, nukreipti prieš visuomenės, žiniasklaidos atstovus, dalyvavusius mitinge, areštai ir fizinė prievarta apsunkina bendradarbiavimą su Baltarusijos vadovybe, bet ne su Baltarusijos žmonėmis,“ - teigiama D. Grybauskaitės pranešime.
