Akivaizdu, kad sunkius laikus išgyvenantiems šalies verslininkams ir nusikalstamo pasaulio atstovams grynųjų pinigų kontrabanda kai kada tampa išsigelbėjimo šiaudu.
Šiandien iš trečiųjų valstybių į Lietuvą įvežamų ar išvežamų nedeklaruojamų pinigų sumos negali viršyti 10 tūkst. eurų (maždaug 34,5 tūkst. litų). Vis dėlto toks reikalavimas netaikomas pinigams, kurie gabenami per Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių vidaus sienas. Dėl šios priežasties kai kuriems asmenims pinigų gabenimas tampa savotišku verslu. Tokius kurjerius medžiojantiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) pareigūnams žinomas ne vienas atvejis, kai per mūsų valstybės sienas įmantriausiose slėptuvėse gabentos milijoninės nedeklaruotų įvairių valiutų sumos.
Jei šiemet Seimas priims įstatymų pataisas, leidžiančias sugriežtinti grynųjų pinigų judėjimo kontrolę per valstybės sieną su kitomis ES valstybėmis, nelegaliai uždirbtų pinigų gabentojams prasidės juodos dienos.
Klaipėdos atvejis
„Pastebėjome, kad dažniau susiduriame su problema, kai neaiškios kilmės pinigai gabenami į Lietuvą arba išvežami iš mūsų šalies į kitas ES valstybes – dažniausiai į Lenkiją ir Latviją. Tai ypač suklestėjo ekonomikos krizės pradžioje – 2008 metų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje“, – „Balsas.lt savaitės“ žurnalistui kalbėjo FNTT patarėjas Igoris Kržečkovskis.
Kad ši tema aktuali ne tik Lietuvoje, daugiau kaip dešimtmetį finansinių nusikaltimų prevencijos ir tyrimo srityje dirbantis pareigūnas sprendžia ir iš to, jog pastaruoju metu dažnai gauna prašymų pasidalyti patirtimi seminaruose bei konferencijose, kurias organizuoja įvairios tarptautinės organizacijos ir mokslų įstaigos ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vakarų Europoje.
I. Kržečkovskio teigimu, bene pirmasis atvejis, kai asmuo įkliuvo su pinigų kontrabanda, išaiškintas Klaipėdoje daugiau kaip prieš dešimtmetį.
Tąsyk į pareigūnų akiratį pateko verslininkas, vertęsis nelegalia itin retų ir brangių metalų prekyba.
„Vyras, plaukdamas keltu su lengvuoju automobiliu, juo gabeno niekur nedeklaruotą metalą. Atplaukęs į Vokietiją, pateikęs suklastotus dokumentus jis parduodavo prekes. Sulaukėme žinių, kad su prekeiviu atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Sulaikant jo kuprinėje aptikome net 120 tūkst. tuomečių Vokietijos markių“, – prisiminė pašnekovas.
Pinigai – po traukinio grindimis
Didžiausia kontrabanda Lietuvą pasiekusių pinigų suma – 1,2 mln. JAV dolerių buvo išaiškinta 2003 metais.
Tąsyk sulaikyta grupuotė, kurią sudarė Lenkijos ir Latvijos piliečiai.
Per operaciją nustatyta, kad įspūdingą sumą įvežė Lenkijos piliečiai, tačiau pinigai pagal iš anksto sumanytą planą turėjo atsidurti viename Lietuvos bankų.
Pinigų savininkais prisistatė latviai, turėję įnešti įmoką į banko sąskaitą.
„Taip buvo sutrukdyta sumokėti už Kinijoje pagamintas ir iš jos atvežtas kontrabandines prekes. Prekės buvo nelegaliai gabenamos į Lenkiją, bet siekiant maskuoti nelegalią veiklą, pinigai buvo vežami į kitą valstybę – šiuo atveju į Lietuvą arba Latviją.
Įdomu, kad pinigus, paslėptus traukinio vagono grindyse, gabeno šio verslo iniciatorių pasamdytas kurjeris Macėjus Michailas Blechovičius. Sulaukėme žinių, kad jis anksčiau dirbo geležinkelyje, todėl pinigams gabenti neatsitiktinai pasirinko tokią vietą“, – sakė I. Kržečkovskis.
Šviniui teko kalėti Vokietijoje
Tarptautiniu mastu plačiausiai nuskambėjęs pinigų gabenimo atvejis įvyko 2000-ųjų pabaigoje, kai viename Vokietijos miestelyje per kelių policijos patikrinimą buvo išaiškinta, kad Tauragės kontrabandos karaliumi tituluojamas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius, su dviem bičiuliais vežė automobilyje 271 tūkst. svarų sterlingų.
Vyriškiai bandė paaiškinti, iš kur jie gavo tiek pinigų, tačiau Vokietijos pareigūnai jais nepatikėjo ir pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo, o vėliau kreipėsi pagalbos į FNTT.
Sulaikytas Švinius iš keblios padėties mėgino išsisukinėti įvairiausiais būdais. Kai po kurio laiko netikėtai užsiliepsnojo ir vienas iš kelių Lietuvos ir Lenkijos pasienio muitinės postų, neoficialiai šnibždėtasi, kad tikroji gaisro priežastis – bandymas paslėpti šio nusikaltimo pėdsakus.
„Vokietijos ir Lietuvos pareigūnus A. Pukelis bandė įtikinti, kad minėtus pinigus legaliai atsivežė iš Lietuvos. Jis teigė ketinęs įsigyti turto Vokietijoje. Tačiau gana greitai pavyko įrodyti, kad jokių pinigų iš mūsų šalies jis tikrai negabeno. Lietuvoje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai tikrinant iš Vokietijos gautą informaciją nustatyta, kad buvo suklastotas muitinės žurnalas, kuriame fiksuoti grynųjų pinigų gabenimo deklaracijų duomenys ir rastos suklastotos deklaracijos dėl svarų sterlingų išvežimo“, – pasakojo FNTT patarėjas I. Kržečkovskis
Dėl grynųjų pinigų muitinės deklaracijų klastojimo A. Pukelis 2004 metais buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Alytaus rajono apylinkės teismo. Tauragiškis Vokietijoje oficialiai apkaltintas pinigų plovimu. Būtent tokia formuluotė nurodyta į Lietuvą atsiųstame Europos arešto orderyje.
Netrukus bemaž trims mėnesiams Švinius atsidūrė Vokietijos kalėjime. Dar kelias savaites iki išsiuntimo į Vokietiją jis buvo laikomas Lukiškių kalėjime Vilniuje.
2005 metais Vokietijoje Švinius buvo nuteistas metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet lygtinai paleistas iš kalėjimo.
Tiesa, su bičiuliais gabenta apvali pinigų suma buvo konfiskuota. Kai kurių organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovų teigimu, ši byla padarė Šviniui ne tik didžiulių materialinių nuostolių, bet ir ne mažiau reikšmingą žalą jo iki tol neginčijamam autoritetui nusikaltėlių pasaulyje.
Kur keliauja konfiskuoti pinigai?
Daugeliui skaitytojų maga sužinoti, kur nukeliauja kontrabanda vežti pinigai, kuriuos konfiskuoja FNTT pareigūnai.
„Norėčiau pabrėžti, kad pinigai niekur neužsilaiko, o baudžiamosios bylos dėl kontrabandos palyginti greitai patenka į teismus, kurių sprendimais konfiskuoti pinigai pervedami į valstybės biudžetą. Ar įspūdingas pinigų sumas sulaikantys pareigūnai nesusigundo paslapčia pasiimti bent vieną pluoštelį pinigų? Vienareikšmiškai – ne, nes mūsų tarnyboje tokie žmonės nebedirba“, – tvirtino I. Kržečkovskis.
Neretai nelegaliai pinigus iš mūsų šalies arba į ją veža Rusijos piliečiai, kurie siekia išvengti mokesčių savo valstybėje arba nori išgryninti pinigus.
„Asmenys, siekdami negrynuosius pinigus paversti grynaisiais, griebiasi pridėtinės vertės mokesčių schemų sukčiavimo. Manau, šiandien mums ne mažiau aktualūs ne tik išoriniai, bet ir vidiniai pinigų kurjeriai“, – pastebėjo I. Kržečkovskis.
TIK FAKTAI
Grynųjų pinigų kontrabanda yra vienas dažniausių pinigų plovimo schemų elementų, kuriuo siekiama nuslėpti neteisėtą piniginių lėšų šaltinį, kilmę ir kilmės valstybę.
Lietuvoje nusikalstamu būdu įgytos lėšos išvežamos į užsienio valstybes ar tose šalyse nelegaliai įgytos lėšos įvežamos į Lietuvą, atliekamos tolesnės finansinės operacijos, taigi nelegalių lėšų kilmės valstybę atsekti ypač sunku.
Atsivėrus vidinėms ES sienoms, abejotinų lėšų išvežimas ar įvežimas į Lietuvą tapo itin paprastas ir sunkiai kontroliuojamas.
Pirmoji įtartinų pinigų gabenimo byla Lietuvoje pradėta 1999 metais.
FNTT parengė ir pateikė pasiūlymus dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio papildymo.
Priėmus šį įstatymą, Muitinės įstaigų darbuotojams pasienyje sustabdyti asmenys privalės deklaruoti žodžiu, veža ar ne grynųjų pinigų, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų.
Pagal šiuo metu rengiamas įstatymo pataisas, tuo atveju, kai žodžiu, o vėliau ir raštu bus deklaruota, kad 10 tūkst. eurų viršijanti suma nėra gabenama, bet per papildomą patikrinimą ji bus rasta, siūloma prasižengusius asmenis traukti administracinėn atsakomybėn su pinigų konfiskavimu.
FNTT darbuotojai „Balsas.lt savaitei“ teigė neturį duomenų, kad šis įstatymo projektas sukeltų politikų prieštaravimų. Tikimasi, kad jis bus priimtas šių metų pirmąjį pusmetį.
Grynųjų pinigų kontrabandininkai, gabendami šlamančiuosius, slepia juos pačiose įmantriausiose slėptuvėse: sausainių pakuotėse, kopijavimo aparatuose ir pan.
Pasaulyje daugėja atvejų, kai sulaikomi asmenys, kurie įvairiausią užsienio valiutą veža skrandyje, panašiai kaip tai daro narkotikų kurjeriai.
