Senovės lietuviai manė, kad reikia garbinti Perkūną, todėl yra ne viena jam skirta šventė, o ši paskutinioji šiais metais. Manyta, kad nuo šios dienos jis daugiau nebetrenkia ir prasideda kitoks gyvenimo ritmas. Šią dieną lietuviai neveždavo šieno, nes tikėjo, jog taip įsiutins perkūną, turės bėdų.
Taip pat tikima, kad jei šiandien nelyja, tuomet rudenį bus daug gaisrų. Todėl lietus šią dieną – geras ženklas.
Perkūno pasitraukimas primena apie sezono kitimą
Pagal etnologą Libertą klimką, ši diena senovėje buvusi paskutinė iš devynių šiltojo pusmečio dienų, skirtų dievaičiui Perkūnui pagerbti. Rugpjūčio dešimą dieną nyksta perkūno galios, o jo priešininkas Velinas vis stiprėja. Jis pamažu naikina žaliąją augmeniją, medžių lapus, barsto juos. Velino kova su Perkūnu suka gamtos ratą. Taip mitologiškai sezonų kaitą gamtoje suvokdavo senieji mūsų krašto gyventojai. O jų religinės apeigos, atitinkančios virsmus gamtoje, vėlesniais laikais virto tradiciniais papročiais.
Na, o atėjus krikščionybei šventė imta vadinti šv. Lauryno diena. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Jis skleidė krikščionybę ir už tai buvo nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Diakonas mirė 258 m. Todėl senovės lietuviai tikėjo, kad jis saugo namus nuo gaisrų.
Aklai pasitikėti senolių išmintimi – neverta
Nuo laikų, kuomet buvo tikima tam tikrais gamtos dėsningumais, o ne dabartinėmis prognozėmis praėjo nemažai laiko, įvyko klimato pakitimų, todėl aklai pasitikėti įvairiomis prognozėmis nereikėtų.
Ateinančią savaitę, jau po perkūno dienos jis vis dar tikėtinas. Lietus ir griaustinis Vilniuje bus pirmadienį ir antradienį. Kaune toks oras numatomas antradienį ir ketvirtadienį. Na, o Klaipėdoje griaustinio galime tikėtis pirmadienio naktį.
„Tokių dienų Lietuvoje yra, visi žinome barsuko apsivertimą, kuomet galime spręsti apie ateinantį orą iš tam tikrų dėsningumų, bet šiaip ilgalaikės prognozės nėra patvirtintos, tokių dalykų mokslininkai nepatvirtina. Tai daugiau yra liaudies meteorologijoje paplitę, yra užrašyta daug visokių stebėjimų, mokslininkai bandė juos užrašyti rinkdami etnografinę medžiagą, bet šiaip jau neretai meteorologai ir supyksta ir netgi mano, kad nevertėtų kalbėti ir propaguoti tų dalykų, nebent kaip paveldo dalyką”, – kalbėjo galmtininkas Almantas Kulbis.
