Rungtynes stebėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kurio akivaizdoje žalgiriečiai keliomis tolišaudėmis bombomis pradėjo mačą.
Ir nors kauniečiai pabandė greitai atitrūkti, bet „Baskonia“ to padaryti neleido ir visada išliko šalia žalgiriečių.
Vis dėlto iki didžiosios pertraukos Jure Zdovco auklėtiniai sugebėjo susikrauti šiokią tokią persvarą, kai kelių minučių atkarpą laimėjo 10:2, o ilsėtis išejo pirmaujant 40:32.
J. Zdovcas prie šoninės linijos atrodė gana ramus, tačiau auklėtinių žaidimas gana neramiai bangavo. Nors vienu metu atrodė, kad „Žalgiris“ jau galutinai atitrūks, bet varžovų snaiperis Jaysonas Grangeris keliais dūriais vėl atgaivino Ispanijos ekipos viltis.
Vis dėlto arenoje susirinkę sirgaliai galėjo garsiai sušukti, kai Lukas Lekavičius pataikė svarbius metimus, o varžovai neišnaudojo puikaus šanso dar įnešti intrigos mače pačioje jo pabaigoje. Galiausiai žalgiriečiai pergalę įtvirtino baudų metimais.
Po pergalės spaudos konferencijoje kalbėjęs žalgiriečių vyr. treneris Jure Zdovcas tikino, kad jau ir anksčiau buvo galima galutinai perlaužti mačo eigą.
„Sveikinimai mano žaidėjams ir štabui. Sakiau, kad kausimės kiekvienoje atakoje, dėl kiekvieno kamuolio ir aikštės centimero. Galėjome perlaužti rungtynes du ar tris kartus dar kiek anksčiau, bet, deja, to nepadarėme. Varžovai yra gera komanda, o mačo pabaigoje mums ir kiek pasisekė.
Iš esmės gerai gynėmės, vertėme juos atlikti papildomus perdavimus, mesti nepatogius metimus. Pirmoje pusėje problema buvo tik nesusirinkti kamuoliai po savo krepšiu, dėl to kentėjome. Po pertraukos tai kontroliavome. Apskritai, manau, nusipelnėme pergalės“, – sakė treneris.
Kokia buvo Luko Lekavičiaus tokio benefiso mačo pabaigoje priežastis?
Ieškojome varžovų silpnųjų vietų, labiausiai bandėme atakuoti pikenrolais prieš W. Baldwiną, nes jis labai prastai ginasi. Turime sistemą, kurioje Lukas gali atakuoti, būti agresyvus. Gal jis galėtų rinkti ir daugiau taškų, bet sunkiai dirbdamas gynyboje kartais per aug pavargsta, kai kuriuos metimus išmeta per anksti, perskuba.
Komandoje mes turime dvylika žaidėjų, jis visi sužaidė puikiai, įžaidėj savo indelį, ne tik Lukas.
Lukas Lekavičius lemiamu metu sumetė aštuonis taškus. Kiek juos pasitikite lemiamais metimais ir kodėl jam pavyko sėkmingai sužaisti?
Dabar, žinoma, lengva kalbėti. Jei nepastebėjote, jau kėliau nuo suolo Mantą Kalnietį, nes Lukas iš nuovargio kelis kartus suklydo gynyboje, bet po jo taškų pasodinau M. Kalnietį atgal ant suolelio. Žinoma, gynyboje turėjome kvailų klaidų ir tai buvo viena priežasčių, kodėl negalėjome ramiai užbaigti rungtynių, o teko nervintis iki pat pabaigos.
Bet dabar apie tai gana lengva kalbėtis, nes tuomet viskas galėjo pasisukti visai kita linkme.
Kas nepavyko mačo pradžioje prieš Steveną Enochą, kuris suvertė aštuonis taškus?
Žinote, jis dažnai pradeda rungtynes gerai. Puolime jis yra puikus, nors ir turi nemažų problemų gynyboje. Jis yra tikrai įdomus ir talentingas žaidėjas. Tiesiog jo neatsitverdavome, vėlavome ties juo.
Nevenas Spahija Vitorijoje dirba trumpiau nei jūs „Žalgiryje“. Ar tai buvo pranašumas?
Žinoma, be nedirbu čia nė dviejų mėnesių, trūksta dešimties dienų (šypsosi, – aut. past.). Gerai, kad turėjome daugiau treniruočių, kai kurie žaidėjai grįžo po smukių traumų. Kai žaidžiame prieš „Barcelona“ ar „Bayern“, matosi kaip toli jie nuo mūsų pabėgę, nes trenerius tuos pačius turi ne vienerius metus.
Pastaruoju metu žaidėjai geriau priima mano filosofiją ir gali tai matyti aikštėje. Tas mane labai džiugina. Ši pergalė svarbi, bet turime laimėti ir išvykoje, tada pasimatys tikroji mūsų kokybė.
Joshas Nebo vėl grįžo prie savo gero žaidimo, atliko ir galingą dėjimą. Kaip sunku jam buvo vėl įsilieti po čiurnos traumos?
Žinote, man nelabai rūpi dėjimai. Kur kas svarbiau yra tinkamai komunikuoti, kalbėtis, gerai judinti kamuolį. Dėjimais nelabai rūpinuosi. Kai Marekas žaidė starto penkete, jam buvo sunkiau.
Dabar Joshas pradėjo mačą, maniau, kad tai jam padės kiek greičiau atsigauti. Žinoma, negali įlįsti žaidėjui į galvą, bet panašu, kad tai suveikė. Eurolygoje jis dar yra naujokas, todėl gynyboje kartais pasimeta, padaro tų kvailokų klaidų.
Prieš skirtingus žaidėjus reikia dirbti skirtingai, o jis kartais turi problemų į tai reaguodamas. Jis yra profesionalas ir džiaugiamės turėdami jį komandoje, jis tikrai dar tobulės.
Ką komanda turi padaryti, kad pagaliau pavyktų laimėti ir išvykoje?
Reikia tuo tikėti. Turėjome sunkių išvykų, visada bus sunku, bet reikia tikėti ir viskas gali mums pavykti. Turėjome gerų momentų, bet dar vis kažkp pritrūksta. Tarsi vykstame ne laimėti, o žaisti ir žiūrėti, kas bus.
Turime tai pakeisti ir bandome tai daryti. Privalome pakeisti mentatlitetą, aš turiu įdiegti jį į komandą. Kaip ir sakiau, reikia tikėti, o mes išvykose dar nežaidžiame komandiškai. Matau daug individualių veiksmų, o mes neturime tokių kokybiškų žaidėjų, kad galėtume žaisti vienas prieš penkis. Po tokių klaidų leidžiame varžovams įsivažiuoti ir tada juos pasivyti darosi jau per sunku.
