Nors patirties sportininkė turi jau nemažai, tačiau artėjančios žaidynės jai bus pirmosios karjeroje.
2012 m. sportininkė į Londoną neišvyko, nes normatyvą įvykdė vos keliomis dienomis vėliau, 2016 m. bilietą į Rio de Ženeirą D. Kilty jau turėjo, tačiau po žaidynių praėjus vos mėnesiui gimė jos sūnus, tad žaidynėse sudalyvauti vėlgi nepavyko.
2020 m. kelialapį lengvaatletė jau buvo iškvojusi, tačiau ir vėl – likimas kortas sudėliojo kitaip. Visą pasaulį sukaustė koronaviruso pandemija, tad žaidynės buvo perkeltos į 2021 m., o tada D. Kilty į Tokijų papulti jau nebepavyko.
Visgi šįkart galima sakyti „pagaliau“. Pagaliau Dovilė turi ir bilietą, ir gali krautis lagaminus kelionei į Paryžių.
Bendraudama su naujienų portalu tv3.lt pati sportininkė sakė, kad būtent daiktų krovimas ir pažadino olimpinę dvasią bei supratimą, tačiau patį faktą prisijaukinti nėra sunku.
„Patikėti tikrai eina, nes vis tiek olimpiada niekada nebuvo toli nuo manęs, tiesiog kažkas vis atsitikdavo. Nebuvo nepasiekiama rezultatų prasme man šita svajonė, tiesiog buvo kiti gyvenimiški aspektai.
Labai smagu, kad vis tiek pavyko. Čia gal jauniems sportininkams bus pavyzdys, kad niekada nereikia pasiduoti, reikia siekti savo tikslų. Kartais pavyksta, nepavyksta, bet jeigu tikrai dirbi ir to nori, tai tikrai pavyks“, – kalbėjo D. Kilty.
Prieš startą olimpinėse žaidynėse trišuolininkė pasidalino mintimis apie savo kelią sporte bei įgyvendintą šeimyninę svajonę.
Išpildė ir trenerės svajonę
Neseniai 31-ąjį gimtadienį atšventusios D. Kilty gyvenime lengvoji atletika yra jau ilgai. Nors išbandė ne vieną šios sporto šakos rungtį, tačiau treneris Dovilę pakreipė ten, kur ji ir surado save.
„Trišuolis atsirado tada, pradėjau lankyti lengvąją atletiką pas, amžiną atilsį, Juozą Tribę ir dabartinę mano trenerę Janiną Tribienę. Mano treneris pats buvo trišuolininkas ir turėjo tuo metu labai gerus trišuolininkus – suaugusių, jaunimo čempionus.
Išbandžiau visas rungtis lengvosios atletikos, bet pakliuvau į labai geras rankas. Trišuolis gerai sekėsi nuo pat vaikystės, nuo 13 metų gerinau rekordus, jaunių čempionatus, tai tikrai tas motyvuodavo kaip vaiką.
Tikrai neturėjau kažkokių siekiamybių, olimpinių svajonių. Dariau tik dėl to, kad man tai patiko ir sekėsi, bet didelių tikslų ar to, kad būsiu profesionali sportininkė, net minties neturėjau“, – savo pradžią sporte prisimena sportininkė.
Nors daugybė sportininkų per karjerą pakeičia ne vieną trenerį, tačiau būtent minėta J. Tribienė šalia D. Kilty žygiuoja nuo pat pirmųjų šuolių. Sportininkė neslepia – turėti tokią trenerę šalia yra nepaprasta.
„Aš tai priimu kaip didžiausią gyvenimo dovaną, kad turiu tokį žmogų, kaip Janina. Ji man daugiau nei trenerė yra, ją antra mama galiu laisvai vadinti, ji mane dukra gali vadinti. Mūsų tikrai yra artimas ryšys, visko matėme, daug praėjome, pragarus pragyvenome kartu.
Dabar tikrai yra didžiulė šventė važiuoti į olimpines žaidynes kartu su Janina ne tik man, kaip sportininkei, bet ir man labai smagu, kad ir jos svajonę išpildžiau, kad ji išugdė olimpietę. Manau, kad dviguba mums šventė yra kartu“, – džiaugsmo neslėpė pašnekovė.
Sūnus – didžiausias gyvenimo pasiekimas
Tiesa, pildomų svajonių sąrašas šalia Dovilės vardo tuo nesibaigia. Dar vienas tikslas buvo įgyvendintas ir jos namuose.
D. Kilty vyras yra žinomas Didžiosios Britanijos bėgikas Richardas Kilty, kuris su savo šalies rinktine taip pat varžysis Paryžiuje.
„Namuose yra nerealios nuotaikos. Mes su vyru esame kartu beveik 10 metų, tai buvo mūsų sportinė svajonė iš profesinės pusės, kad kartu vyktume į olimpines žaidynes, – su šypsena kalbėjo D. Kilty. – Čia toks dalykas, kur tikriausiai persiduos iš kartos į kartą.
Dabar pati galiu tik įsivaizduoti, kad galėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, mano proseneliai abu buvo olimpiečiai. Skamba tikrai wow.
Čia mums didelė garbė iš šeimos pusės, iš mūsų dviejų, kad galėsime perduoti šitą žodžiais neapsakomą dalyką. Tai yra nenusakoma garbė ir namuose nerealios nuotaikos, kad pavyko mums kartu įvykdyti šitą svajonę kartu.“
Prieš dešimtmetį Dovilę ir Richardą suvedė būtent sportas, o susipažino jie varžybose Pekine. Po keletos metų pasaulį išvydo ir mažoji Kilty atžala – Richardas jaunesnysis. Būtent savo sūnaus gimimą D. Kilty ir laiko didžiausiu gyvenimo pasiekimu.
„Sūnaus gimimas yra vienareikšmiškai mano didžiausias, įsimintiniausias įvykis. Čia yra tiesiog žodžiais neapsakomas dalykas, kaip ir kiekvienam žmogui, kuris turi vaikų. Man tikrai neatstos jokie sportai.
Vieną dieną tu sportininkas, o kitą – jau nebe, o sūnus bus su manimi visą gyvenimą ir man tai yra didžiausia dovana ir didžiausias įvykis gyvenime“, – sakė sportininkė.
7-erių berniukas jau nuo pat mažų dienų su tėvais laiką leisdavo stadionuose ir treniruotėse, o Dovilė juokėsi, kad sūnus visai neseniai sužinojo, jog yra kitokių profesijų, ne tik sportas.
„Čia jam atrodo kaip normalus dalykas. Kaip būtų mama gydytoja ir eina į darbą, taip ir čia jis žiūri labiau kaip į profesinį dalyką, nes jis kitaip ir nežino. Nuo pat gimimo jis buvo stadionuose, tai jis tik prieš kelis metus sužinojo, kad yra kitų profesijų. Čia jam visiškai natūralu“, – sakė ji.
Paklausta, kurią šalį labiau palaiko, kai auga tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos atstovų, D. Kilty juokėsi.
„Jis pats sako, kad yra 50/50. 50 proc. serga už Lietuvą, 50 proc. – už Didžiąją Britaniją, bet jis serga už mamą ir tėtį“, – kalbėjo lengvaatletė.
Motinystė nesustabdė
Deja, tačiau pasaulyje vis dar neretai vyrauja nuomonė, kad moteris, o ypač – sportininkė, po gimdymo praranda savo potencialą. Neretai tokios sportininkės susiduria su diskriminacija, o tokių pavyzdžių yra ne vienas.
Turino „Juventus“ futbolininkė ir buvusio Vilniaus „Žalgirio“ legionieriaus žmona Sara Bjork Gunnarsdottir susidūrė su situacija, kai jai buvo nustotas mokėti atlyginimas.
Tuo tarpu WNBA žvaigždė Dearica Hamby socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė, kad Las Vegaso „Aces“ jai „melavo, iš jos tyčiojosi, ja manipuliavo ir buvo diskriminuojama“, kai ši paskelbė apie savo nėštumą.
D. Kilty dėl savo nėštumo taip pat turėjo pristabdyti karjerą ir praleisti olimpines žaidynes, tačiau moteris džiaugėsi, kad su tokia diskriminacija jai susidurti, laimei, neteko.
„Esu girdėjus nemažai atvejų, kai nurašo sportininkes, kad jau nėščia, kad laikas susikoncentruoti į šeimą. Mano atvejis buvo išskirtinis, nes buvau jauna moteris, man buvo 22 metai, sūnus gimė, kai buvau 23-ejų. Pati buvau tokiam pakilime, tai nebuvo nei man, nei artimiesiems kažkokių klausimų, ar aš sugrįšiu.
Iškart ir sugrįžau, ir nebuvo labai sunku. Galbūt sunkiau buvo suderinti motinystę ir sportą, bet čia tas pats, kas suderinti motinystę ir grįžti į kitus darbus. Laviruoji, jeigu tikrai labai nori kažko, tai surasi laiko sportuoti. Pavyko man labai neblogai ir gana greitai, sėkmingai sugrįžti“, – pasakojo lengvaatletė.
Lietuvei motinystė nesutrukdė nei sugrįžti į sportą, nei tęsti savo karjeros, o šeimyniški reikalai leidžia ir pailsėti nuo intensyvių treniruočių.
„Mano laisvalaikis ir hobiai yra aplink mano sūnų ir šeimą. Pačios laisvalaikis būna nebent vakare kokį filmą pažiūrėti ar muzikos paklausyti labai mėgstu.
Mano sūnus lanko ir futbolą, ir lengvąją atletiką, ir boksą, tai aplink tai būna laisvalaikis su sūnumi, su vyru. Labai aktyvus poilsis, o hobiai yra paprasti, gyvenimiški, mamiški“, – juokėsi ji.
Optimizmo netrūksta
D. Kilty, atrodo, dar visai neseniai startavo ir Europos lengvosios atletikos čempionate Romoje. Tiesa, nors ten lietuvei į finalą patekti nepavyko, tačiau džiaugtis vis tiek buvo kuo.
Sportininkė po savo pasirodymo tada kalbėjo, kad neseniai buvo patyrusi traumą, todėl techniškai atliktas šuolis buvo džiaugsmas.
Nors dabar lengvaatletės forma yra gera ir vis gerėjanti, tačiau D. Kilty prognozuoti savo rezultato nesiėmė.
„Sakyti, kiek aš šoksiu, tai tas pats, kas burti iš kavos tirščių, – juokėsi ji. – Čia negali nuspėti, bet svarbiausia, kad viskas eina pagal planą. Apskritai per daug negalvoju, kiek šoksiu, kaip susiklostys, tiesiog gyvenu ir darau tai, ką treneriai liepia daryti. Pamatysime Paryžiuje, kaip seksis.“
Nors jau ne vienus metus gyvena užsienyje, D. Kilty teigia, kad nesijaučia atitolusi nuo Lietuvos. Priešingai – gimtajame mieste ji kartais būdavo net dažniau nei Didžiojoje Britanijoje.
„Nesakyčiau, kad esu Anglijos lietuvė ar užsienietė, tikrai savęs tokia nelaikau. Kartais net susimąstau, ar tikrai čia gyvenu, nes tikrai labai dažnai būnu Šiauliuose ir daug laiko ten praleidžiu. Nėra taip, kad jausčiaus svetima ar Lietuva būtų nutolusi nuo manęs.
Net nėra kažkokio tokio papildomo jausmo, kad esu kažkur kitur. Lietuva ir būtent Šiauliai yra mano širdy ir nors daug metų gyvenu Anglijoje, o prieš tai dar Ispanijoje gyvenau, nesijaučiau niekada nutolusi nuo jos. Man didžiulė garbė yra atstovauti savo šaliai, kur gimiau ir užaugau“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiemet Paryžuje varžysis nemaža – 50 sportininkų rinktinė. Paklausta, kiek gi medalių lietuviai parsiveš namo, D. Kilty nestokojo optimizmo.
„50, kad visi laimėtų po medalį, – juokėsi ji. – Kaip ir sakiau, čia tas pats, kas iš kavos tirščių burti, nes tikrai manau, kad bus sportininkų, kurie ir nustebins patys save ir visą Lietuvą. Linkiu kuo daugiau medalių visai rinktinei.“
Primename, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 d. – rugpjūčio 11 d., o TV3 žiniasklaidos grupė yra oficiali žaidynių transliuotoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
