Darbo metu gydytojui dermatovenerologui Tadui Raudoniui teko matyti daugybę pacientų, kurie skubėdami į specialistus kreipiasi po to, kai pastebi, kad už 50–100 eurų atlikta grožio procedūra nebuvo tokia, kaip žadėta.
Ištinusios lūpos, gumbeliais nuėję jų kontūrai ir užkritę nuo botulino toksino injekcijų vokai yra gydytojų dermatovenerologų kasdienybė.
Rizikuodami savo sveikata pacientai ir toliau renkasi procedūras, tinkamai nepasidomėję, kas jas atliks, mat viskas, kas juos vilioja, yra kaina.
Ar pastaraisiais metais vis dar stebima tendencija, kad lietuviai renkasi grožio procedūras patikėti nekvalifikuotiems specialistams?
Ne visada galima pastebėti situacijos masę, nes pacientai dažniausiai į gydytojus kreipiasi jau su tam tikromis problemomis, kurios kilo po nekvalifikuotų specialistų atliktų procedūrų. O į gydytoją dermatovenerologą ar plastikos chirurgą dažniausiai kreipiasi apie juos jau pasidomėję pacientai.
Visgi, neseniai viena klinika atliko rinkos analizės tyrimą, kuriame teigiama, kad vos ne 70 procentų grožio paslaugų yra teikiama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ko reikalauja įstatymai), o grožio salonuose ar net butuose. Tie, kas dirba grožio salonuose, namuose, atitinkamai šias paslaugas teikia gerokai pigiau.
Kokie specialistai Lietuvoje gali legaliai teikti estetinės dermatologijos paslaugas?
Estetinės dermatologijos paslaugas gali teikti gydytojai dermatovenerologai arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai. Tam tikrais atvejais šias paslaugas gali atlikti ir veido bei žandikaulių chirurgai. Taigi, yra vos kelios specialybės gydytojų, kurie turi teisę teikti šias paslaugas.
Neretai tokias paslaugas teikia ir medicinos gydytojai, kurie yra pabaigę 6 metus trukusias studijas, bet neįgiję jokios specialybės. Neretai tokie gydytojai save vadina estetinės medicinos gydytojais, tačiau tokia specialybė neegzistuoja nei Lietuvoje, nei visoje Europoje – tokios specialybės nėra UEMS (European Union of Medical Specialists) sąrašuose.
Paslaugas atlieka ir įvairios dermatokosmetologės, kosmetikės, medicinos kosmetologės ir visi kiti, kurie prisigalvoja įvairiausius titulus, kuriais save apibūdina. Visi tokie „specialistai“ neturi teisės dirbti su adatomis ir durti jų į odą žmogui. Ir, kaip taisyklė, šie specialistai agresyviausiai reklamuoja savo paslaugas socialiniuose tinkluose, nesilaikydami reklamos įstatymo.
Lygiai taip pat to daryti negali ir studijas baigusios kosmetologės, kurios nusprendžia pasibaigti dar ir slaugos studijas. Neretai įgavus slaugytojos specialybę įsivaizduojama, kad tai suteikia teisę atlikti įvairias grožio injekcijas. Ne, slaugytojas gali atlikti tik vaistų injekcijas į veną arba raumenis pagal gydytojo paskyrimus. Šiuo atveju nekalbame apie jokias injekcijas į veido odą.
Kur žmonės gali pasitikrinti, ar pasirinktas specialistas iš tiesų turi licenciją ir yra kvalifikuotas suteikti estetinės dermatologijos paslaugas?
Pasitikrinti galima Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) puslapyje. Į paiešką galima suvesti gydytojo vardą ir pavardę. Tuomet pamatysite, kokią licenciją jis turi.
Patartina ieškoti gydytojo dermatovenerologo arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo.
Niekam ne paslaptis, kad įvairios grožio procedūros tapo prieinamos kiekvienam lietuviui, tačiau įdomu išsiaiškinti, ar iš tiesų jos yra saugios ir kiekvienas, užsimanęs pasigražinti, gali tai atlikti?
Iš tiesų, taip. Prieinamumas šioms paslaugoms yra labai pagerėjęs, paslaugų kainos prasideda nuo 100 eurų. Ribų, kiek kas ir ant ko nori išleisti, šiam dalykui turbūt nėra – riboja tik gydytojo ir paciento saiko jausmas.
Atsakant į klausimą, medicinoje niekas nėra 100 proc. efektyvu ir saugu. Visur yra įvairių sąlygų ir taip tariant „žvaigždučių“. Tačiau jeigu procedūra yra teisingai atlikta kvalifikuoto specialisto rankomis, ji yra saugi ir įprastai pacientui problemų nekyla. Bet kaip ir kitose medicinos srityse, čia taip pat egzistuoja komplikacijos, kurias ne visada galima numatyti.
Neseniai kaip tik buvo vienas atvejis, kuomet kolegė gydytoja dermatovenerologė atlikdama hialurono rūgšties injekciją į lūpas – putlinimą – procedūros metu pati pastebėjo, kad įvyko kažkas ne taip. Ji suprato, kad pataikė į kraujagyslę ir ją užkimšo. Gerai, kad nedelsiant buvo suleisti preparatai, kurie ištirpdė suleistą medžiagą ir apsaugojo pacientą nuo komplikacijų.
Įsivaizduokite, jeigu taip būtų nutikę kosmetologės arba slaugytojos, kuri neįsivaizduoja, kaip tvarkytis su tokiomis komplikacijomis, rankose – pacientas būtų galėjęs likti ir be lūpos, su sutrikusia kraujotaka, mirusiais audiniais, operacija ir randais, kurie lieka visam gyvenimui.
Būtent dėl to ir yra svarbu vykti pas kvalifikuotus specialistus, nes jie yra apmokyti, kaip teisingai tvarkytis su estetinių procedūrų komplikacijomis ir kaip jas gydyti. Tai ir yra skausmingiausia, kuomet susiduriame su pacientais, atvykusiais iš pseudo specialistų ir turime juos gydyti, kartais ir mokesčių mokėtojų lėšomis.
Ar apie šias galimas komplikacijas žmonės visada yra informuojami, susipažindami, kas jų gali laukti?
Pagal visas taisykles prieš kiekvieną procedūrą pacientas turi pasirašyti informuoto asmens sutikimo formą. Ne tik pasirašyti, bet ir turėtų būti detaliai su gydytoju aptaręs, kas jo gali laukti po procedūros, kokios galimos rizikos ir kada procedūros geriau neatlikti.
Deja, bet realybėje dažnu atveju yra tik pakišamas popierius, paprašoma greičiau padėti parašą ir sėsti į kėdę atlikti procedūros. Bet kokiu atveju, jei pacientas pasirašo tokį sutikimą, teisme teoriškai galima užginčyti tokį žmogaus sutikimą.
Šiemet kaip tik teko dalyvauti paciento patirtos žalos bylos svarstyme ir vertinime. Dažnu atveju nelegaliose klinikose ar grožio salonuose duodamas pacientams sutikimas neatitinka informuoto sutikimo reikalavimo, ką jau kalbėti apie paciento informuotumą, taigi labai abejoju, ar tikrai visi specialistai paaiškina pacientui galimas rizikas.
Pavyzdžiui, hialurono rūgšties injekcijos yra vienos pavojingiausių estetinių procedūrų, tačiau dažnai socialiniuose tinkluose matome reklamas, kaip viskas saugu, gražu, pigu.
Visgi, jei pacientui būtų paaiškinamos visos rizikos, kad po procedūros yra galima audinių nekrozė, randai, negrįžtami pakitimai, manau, kad kas antras tuo momentu atsisakytų atlikti procedūrą ir vėliau dar gerai pagalvotų, ar iš tiesų jos reikia.
Man nieko nėra baisiau, kuomet kosmetologės ir slaugytojos drąsiai po vienos arba dviejų dienų mokymų ima į rankas švirkštą ir pradeda juo atlikti žmonėms injekcijas.
Kokios tuomet galimos komplikacijos, liūdniausi atvejai, kuriuos yra tekę per ilgametę patirtį matyti?
Labai įvairiai. Pavyzdžiui, jeigu pacientui atsirado kraujagyslės okliuzija, tenka reaguoti kuo skubiau, per pirmas dvi paras. Tokių pavienių pacientų sulaukiame, kuriems reikia nedelsiant ištirpdyti hialurono rūgštį, patekusią į kraujagyslę arba ją spaudžiančią.
Kitos problemos yra susiformavę randai. Kartais po procedūros oda sureaguoja į svetimkūnį, pavyzdžiui, pigmentą ir viskas baigiasi tuo, kad pacientas gali būti gydomas kelis mėnesius imunitetą slopinančiais vaistais. Būna, prireikia ir operacijos, kurios metu išpjaunama oda su pigmentu. Dažniausiai tokių atvejų sulaukiame po permanentinių antakių tatuiruočių.
Botulino toksino injekcijos nėra tokios pavojingos, kaip hialurono rūgšties. Blogiausia, kas gali nutikti, tai nusileisti antakis, vokas. Žmogus tampa prisimerkęs viena akimi arba paralyžiuotas vienos veido pusės. Laimei, tokios problemos yra laikinos ir taip žmogus gali atrodyti pusę metų, o vėliau viskas praeina savaime.
Tačiau botulino toksinas yra receptinis vaistas ir dėl to kosmetologės ir slaugytojos mieliau renkasi leisti hialurono rūgštį, kurią platintojai parduoda kiekvienam norinčiam be jokių apribojimų.
Kitas dalykas, kurį dažnai matome, yra įvairios alerginės reakcijos. Neseniai turėjome pacientę, kuriai buvo atliktas rūgštinis veido pilingas ir po jo iškart padaryta mikroadatinė terapija, manant, kad rūgštis geriau įsigers į odą. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad pacientė turėjo du mėnesius trunkančią veido edemą (stiprų tinimą) ir atrodė, grubiai tariant, kaip gerai pabaliavojusi. Vargome ilgai, bet po truputį viskas susitvarkė.
Taigi, tų problemų spektras yra nuo A iki Z. Be to, neseniai buvo ir dar vienas atvejis, kuomet pacientė skundėsi daliniu apakimu, nes vienoje jos akyje buvo sumažėjęs akiplotis dėl suleisto užpildo antakių srityje, bandant jį pakelti. Vėlgi, tai yra viena pavojingiausių komplikacijų.
Norint sumažinti nosies kuprelę ir leidžiant užpildą gali grėsti negrįžtamas apakimas. Garantuoju, kad prieš procedūrą nė viena pseudo specialistė nepasakoja pacientui, kad jis po jos gali likti aklas.
Ar yra fiksuotų mirčių, kurios buvo nulemtos nekokybiškai atliktų grožio procedūrų?
Visa laimė, kad tokių atvejų, kuomet dėl estetinių procedūrų būtų numiręs žmogus, mano žiniomis, Lietuvoje nėra. Tačiau tai tikrai pasitaiko užsienyje, ypatingai atliekant vieną pavojingiausių plastinės chirurgijos procedūrų – brazilišką sėdmenų pakėlimą, kuomet į sėdmenis yra suleidžiamas didelis kiekis riebalų. Esant veido procedūroms taip pat gali kilti mirtinos infekcijos.
Dėkoju Dievui, kad Lietuvoje tokių atvejų nebuvo. Ne be reikalo tiek gydytojų dermatovenerologų, tiek plastinės chirurgijos medikų draugijos aktyviai kovoja ir priešinasi, kad šalyje nebūtų pakeisti teisės aktai ir nebūtų leista oficialiai šias paslaugas teikti medicinos gydytojams, slaugytojoms ar kosmetologėms. Norint atlikti šias procedūras yra reikalingas kur kas didesnis pasiruošimas.
Kur gali kreiptis žmonės, susidūrę su estetinių procedūrų komplikacijomis, ar jie gali tikėtis žalos atlyginimo?
Jeigu procedūra yra atlikta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tai tokiu atveju įstaiga privalo prisiimti atsakomybę ir tvarkytis su bet kokia kilusia situacija, nes tokiu atveju gydytojas rizikuoja savo licencija, o pacientas gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie LR SAM.
Tačiau realybėje, kuomet žmogus atliko procedūrą pas kokią nors „Oksaną“ grožio salone, tai dažniausiai tokios situacijos baigiasi tuo, kad žmogus užblokuojamas arba jam grąžinami pinigai ir prašoma apie tai nebekalbėti.
Net ir kilus komplikacijai jokia kosmetologė ar slaugytoja negali būti stipriai nubausta ar pasodinta į kalėjimą, nes jai paprasčiausiai gresia bauda apie 1–1,5 tūkst. eurų už vertimąsi nelegalia veikla. Viskas dažniausiai tuo ir pasibaigia – po kurio laiko atsiranda naujas salono pavadinimas kitu adresu ir veikla tęsiama toliau.
Be to, jeigu procedūra buvo atlikta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, visų pirma, ką gali padaryti žmogus, tai kreiptis į policiją, rašyti pareiškimą, kad jį sužalojo.
Jeigu taip nutinka medicinos įstaigoje, tuomet pacientas gali kreiptis į Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančią pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kur bus atlikta atvejo analizė, renkama informacija iš įstaigos, paciento bei nepriklausomų ekspertų įžvalgų.
Nustačius patirtą žalą, ji yra atlyginama iš specialaus fondo, į kurį įmokas moka kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Be to, tai apima ne tik estetinės dermatologijos procedūras, bet visas patirtas medicinines klaidas ir komplikacijas.
