Gydytojas urologas Marius Anglickis pastebi, kad neretai vyrai apsilankyti urologo kabinete vengia vedami tam tikrų baimių, įsitikinimų, susijusių su skausminga apžiūra.
Tačiau, gydytojas primena, kad rūpintis savo sveikata yra taip pat svarbu kaip ir automobiliu, kurį kas dvejus metus tenka vežti į techninės apžiūros centrą.
„Būtų gerai, kad sveikatą privalomai tikrintume kas kelis metus. Geriau pas gydytoją ateiti 20 kartų be reikalo, nei vieną kartą su juo“, – sako jis.
Ką būtina žinoti apie vyrų šlapinimosi įpročių sutrikimus bei kokios galimos komplikacijos jų negydant, gydytojas pasidalino ir su tv3.lt skaitytojais.
Sakoma, kad su šlapimo pūslės sutrikimais gerokai dažniau susiduria moterys. Kaip yra su vyrais? Ar šis teiginys iš tiesų teisingas?
Taip, tas tiesa. Moterys labai dažnai susiduria su šlapinimosi sutrikimais. Viena dažniausių moteris kamuojančių problemų – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Cistitas yra moterų siaubas, su kuriuo per savo gyvenimą anksčiau ar vėliau susiduria beveik pusė visų moterų. Tikriausiai, tai yra viena dažniausių problemų dėl kurių moteris kreipiasi į skubios pagalbos-priėmimo skyrių.
Bene labiausiai jas išgąsdina kraujas šlapime dėl kurio dalis moterų ateina galvodamos tik apie vėžio diagnozę. Dauguma moterų cistitu perserga vieną ar kelis kartus per gyvenimą. Tačiau būna moterų, kurioms šlapimo takų uždegimas kartojasi kas 2-3 savaites ar po kiekvienų lytinių santykių. Tokios moterys dažnai susiduria su nemaloniais skausmais ir galiausiai pradeda bijoti visko: vaikščioti basomis, sušalti, maudytis, pradeda vengti lytinių santykių.
Cistitui būdingas skausmas pilvo apačioje, dažnas ir labai skausmingas šlapinimasis. Kartais moterys šlapinimosi jausmą apibūdina tarsi šlapinimasi skutimosi peiliukais. Tačiau šlapimo pūslės uždegimu serga ne vien moterys, jis kamuoja ir vyrus. Moterys šlapimo takų infekcija serga dažniau, tačiau vyrai dažnai serga daug sunkiau.
Laiku neskyrus tinkamo gydymo gali prasidėti ūminis prostatos ar sėklidžių uždegimas, kuris pasireiškia stipriais skausmais pilvo apačioje, kapšelyje, karščiavimu iki 41°C ar net sepsiu. Įsisenėjus uždegimui gali prasidėti lėtinis prostatitas, kuris neretai vyrus kamuoja visą likusį gyvenimą.
Ir vyrams, ir moterims, laiku nepaskyrus tinkamo gydymo šlapimo takų infekcija gali komplikuotis inkstų uždegimu, kuris kartais komplikuojasi sepsiu ar inkstų pūliniais. Manoma, kad iki 30 proc. visų sepsių atvejų sukelia laiku nepradėta gydyti šlapimo takų infekcija. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje tai lemia apie 1,6 mln. mirčių kasmet.
Ne taip jau seniai nuo sepsio sukelto E. Coli žarnyno bakterijos mirė „Playboy“ imperijos įkūrėjas – Hugh Hefneris.
Visgi, viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria vyrai, yra šlapinimosi sutrikimai sukelti prostatos padidėjimo. Tačiau tai ne vieninteliai šlapinimosi sutrikimai. Ir moteris, ir vyrus gali kamuoti šlapimo nelaikymas ir kitos problemos.
Mūsų gyvenimas prasideda nuo sauskelnių ir baigiasi sauskelnėmis. Šlapimo nelaikymas yra opi ir daugelį moterų varginanti problema. Kiekvieną dieną konsultuojant dėl šlapimo nelaikymo kreipiasi dešimtys moterų ir vyrų. Negydant šlapimo nelaikymo problema progresuoja ir galiausiai šlapimas pradeda tekėti nuo mažiausio fizinio judesio ar net ramybės metu gulint bei stovint.
Šlapimo nelaikymo problema yra tokia pat sena kaip ir mūsų pasaulis. Apie šlapimo nelaikymą kalbama Egipto papirusuose, apie jį rašė Hipokratas ir kiti iškiliausi to meto medikai. Ilgą laiką ir moterys, ir vyrai turėjo susitaikyti su šia problema bei patyliukais ją kęsti, tačiau šiandiena šlapimo nelaikymo problema yra labai efektyviai sprendžiama.
Deja, net ir šiandien moterys apie šią gyvenimą apkartinančią bėdą vengia kalbėti ir dažnai slepia net nuo pačių artimiausių žmonių. Jos jaučia gėdą, bijo draugų ir artimųjų pasmerkimo. Bijodamos nemalonaus kvapo atsiriboja nuo visuomenės, socialinės veiklos ir ne visada kreipiasi pagalbos, nors dažniausiai ši problema paprastai išsprendžiama.
Kokią vyrų amžiaus grupę dažniau kankina šlapinimosi sutrikimai ir su jais susijusios ligos?
Pacientų amžius, kuriems pasireiškia apatinių šlapimo takų simptomai, gali būti labai įvairus. Esu gydęs jaunuolį, kurio prostata svėrė 150 gramų ir jam medikamentinis gydymas nebuvo efektyvus. Buvo atlikta sėkminga prostatos operacija, po kurios jis vėl galėjo džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Tačiau dažniausiai ši liga nustatoma vyresniame amžiuje. Gerybinė prostatos hiperplazija yra dažniausia nepiktybinė vyresnio amžiaus vyrų liga, smarkiai pabloginanti gyvenimo kokybę ar net atimanti gyvenimo džiaugsmą.
Klinikinės studijos rodo, kad gerybinės prostatos hiperplazijos paplitimas tiesiogiai koreliuoja su pacientų amžiumi. Dėl GPH sukelto šlaplės užspaudimo lengvesni ar sunkesni simptomai pasireiškia 50–70 proc. vyrų, sulaukusių 50 metų. Sulaukus 70–80 metų, GPH sąlygoti simptomai vargina nuo 80 proc. iki 90 proc. vyrų.
Kokie požymiai ir simptomai išduoda, kad vyrų šlapinimosi įpročiai ir šlapimas nėra tokie, kokie turėtų būti?
Gerybine prostatos hiperplazija sergančius pacientus kamuoja bloga šlapimo srovė, apsunkinta šlapinimosi pradžia, šlapimo lašėjimas po pasišlapinimo ir dažnas naktinis kėlimasis. Dažnas naktinis kėlimasis kamuoja 2 iš 3 gerybine prostatos hiperplazija sergančių 50–59 metų vyrų.
Šioje vietoje būtina akcentuoti, kad dažnas naktinis kėlimasis, tai – daugiau nei vieną kartą nakties metu. Dažnai konsultacijai atvyksta pacientai, kurie pabunda vieną kartą nakties metu ir jie galvoja, kad tai – didelė problema. Šlapinimosi sutrikimų mastas ženkliai didėja pacientams senstant, kuomet naktiniu kėlimusi skundžiasi 9 iš 10 aštuoniasdešimties metų vyrų.
Naktinis šlapinimasis yra viena sunkiausių bei labiausiai pacientus varginančių gėrybinės prostatos hiperplazijos pasekmių. Dėl dažno kėlimosi nakties metu ženkliai pablogėja pacientų miego kokybė, pabudus tampa sunku užmigti, o ilgainiui tinkamai ligos negydant ar ligai progresuojant kėlimaisi darosi vis dažnesni. Dėl to pacientus vargina mieguistumas dienos metu, blogėja nuotaika ir atmintis, sutrinka pažintinės funkcijos, vystosi lėtinis nuovargis.
Kita problema, apie kurią Lietuvoje mažai kalbama, yra naktinis pacientų kėlimas ir su tuo susijusios traumos bei mirtys. Statistikos duomenimis, trečdalis 65 metų ir vyresnių vyrų nakties metu keldamiesi ar eidami šlapintis parkrenta. Tai susiję su didele traumų, šlaunikaulio lūžio ir net mirties rizika. Dėl šios priežasties tik pajutus pirmuosius gėrybinės prostatos hiperplazijos simptomus būtina kreiptis į gydytoją urologą.
Kokios priežastys nulemia šiuos pokyčius?
Vyriška prostata gamina sekretą, kuris atskiedžia spermatozoidus. Šis įvairiais mitais bei legendomis apipintas organas yra maždaug kaštono dydžio. Šioje liaukoje, kuri yra tiesiai po šlapimo pūsle, yra gausu mitybinių bei apsauginių medžiagų.
Jauno vyro prostata sveria apie 20 gramų. Jos centrinėje dalyje praeina vyro šlaplė, kurios vidutinis ilgis apie 2 centimetrai. Tie 2–3 centimetrai ir yra silpniausia šlapimo sistemos grandis, galinti atimti vyrų gyvenimo džiaugsmą.
O tuomet, kokias vyriškas ligas tokie šlapinimosi pokyčiai gali išduoti?
Senstant, dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, prostatos ląstelės pradeda daugintis ir formuojasi prostatos išvešėjimas arba gerybinė prostatos hiperplazija. Tai – panašūs procesai, tik daug greičiau vyksta piktybiniame auglyje. Ląstelės pradeda daugintis dėl ko prostata didėja.
Kai kurių vyrų prostata tiek išvešėja, kad gali sverti 200-300 gramų ar net daugiau. Ji užspaudžia šlaplę, susiauriną šlapimtakį ir apsunkina šlapimo ištekėjimą iš šlapimo pūslės dėl ko atsiranda prostatos hiperplazijos sąlygoti apatinių šlapimo takų simptomai: diskomfortas pilvo pačioje, uždelsta šlapinimosi pradžia, silpna šlapimo srovė, šlapimo lašėjimas pasišlapinus, nevisiško išsišlapinimo jausmas, dažnas šlapinimasis nakties metu.
Vyrai skundžiasi ne tik pasunkėjusiu šlapinimusi, bet ir bloga nuotaika, nuovargiu, sąlygotu dažno kėlimosi nakties metu. Ligai progresuojant ir nesigydant arba užsiimant savigyda gali grėsti labai rimtos komplikacijos.
Pacientams gali susilaikyti šlapimas ar net išsivystyti inkstų nepakankamumas, dėl ko vėliau yra būtinos dializės. Pajutus pirmuosius simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą. Tik jis gali pasakyti ar jus varginantys simptomai yra nulemti prostatos hiperplazijos, nes kartais šiuos simptomus gali sukelti šlapimo pūslės akmuo, prostatos vėžys, neurologinės šlapimo pūslės ir kitos ligos.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą ir į situaciją žiūrėti rimčiau?
Pirmiausia – būtina reguliariai tikrinti sveikatą. Tik reguliarūs patikrinimai, kurių metu atliekama echoskopija gali įvertinti prostatos dydį, nustatyti onkologinius susirgimus ar diagnozuoti inkstų akmenis.
Inkstų akmenys – tarsi uždelsto veikimo bomba. Daugybę metų jie nesukelia jokių simptomų, tačiau vieną dieną staiga prasideda nepakeliamas šono skausmas, pykinimas ir vėmimas. Blogiausia, kad neretai tai prasideda atostogaujant tolimuose kraštuose, skrendant lėktuvu.
Dažniausiai skausmus kiek palengvina nesteroidiniai vaistai nuo skausmo, tačiau neretai prireikia narkotinių analgetikų ar net skubios operacijos, kurios metu pašalinamas šlapimtakio akmuo arba drenuojamas inkstas specialiu vamzdeliu – stentu.
Blogiausia, kai prasidėjęs inkstų akmenligės priepuolis komplikuojasi infekcija. Laiku nesikreipus į gydymo įstaigą arba laiku nediagnozavus ligos, gali prasidėti sepsis ar net ištikti mirtis.
Kokios yra galimos pasekmės, komplikacijos, jeigu į šiuos pokyčius numojama ranka?
Deja, Lietuvoje vyrai labai dažnai laiku nesikreipia į medikus. Tik laiku pradėtas gydymas vaistais leidžia išvengti rimtų komplikacijų.
Labai dažnai tenka gydyti vyrus, kurie laiku nesikreipia į medikus ir jiems susilaiko šlapimas. Tuomet šlapimo pūslė trumpam kateterizuojama arba atliekama operacija, kai per pilvą į šlapimo pūslę įvedamas epicistostominis vamzdelis. Vėliau jų dažniausiai laukia ganėtinai rimta operacija, kurios metu per šlaplę arba per pjūvį pilve pašalinama centrinė prostatos dalis ir atstatoma normali šlapinimosi funkcija. Kai kada tenka išleisti 2 ar net 3 litrus šlapimo, kai normalioje šlapimo pūslėje jo telpa vos 500 mililitrų.
Deja, tenka matyti nemažai vyrų, kurie dėl baimių ar kitų, sveiku protu nepaaiškinamų, priežasčių su didelių kiekiu šlapimo pūslėje liekančio šlapimo gyveną ilgesnį laiką. Dėl to pažeidžiami inkstai ir jų visą likusį gyvenimą laukia dializės ar netgi inkstų transplantacija.
Kartais inkstus gali pažeisti ir nedidelis, 100–200 ml, šlapimo pūslėje liekantis šlapimo kiekis. Dėl šios priežasties tik pajutus pirmuosius apatinių šlapimo takų simptomus nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją urologą, kuris įvertins ar jums reikalingas gydymas ir koks jis yra būtinas.
Neretai nutinka taip, kad už viską labiau vyrai bijo vizito pas urologą, todėl renkasi kentėti skausmus. Kaip atrodo šis vizitas ir apžiūra?
Apsilankymas pas urologą niekada negali būti per anksti. Urologas įvertina ne tik prostatos būklę, bet ir echoskopu apžiūri inkstus, šlapimo pūslę, liekančio šlapimo pūslėje šlapimo kiekį, įvertina urogenitalinę sistemą dėl galimos akmenligės, onkologinių ir kitų susirgimų.
Didžiausia problema – vyrai nesiryžta apsilankyti pas specialistus vedini įsitikinimų, jog apžiūros metu jie gali jausti skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Realybė yra visai kitokia. Dabartiniai diagnostikos metodai leidžia daugumą ligų, tokių kaip prostatos vėžys, nustatyti labai anksti, kuomet pacientas dar nejaučia ligos simptomų, o pažangios medicinos technologijos apžiūros ir gydymo procesus ne tik pagreitina, bet ir supaprastina, taip nemalonių pojūčių jutimą sumažinant iki minimumo.
Bene dažniausia vyrų problema – prostatos vėžys. Dažnas vyras, jau sergantis prostatos vėžiu, gali nejausti jokių simptomų. Dėl to kyla rizika, kad liga bus pastebėta per vėlai. Jaunausiam vyrui, kuriam diagnozavau prostatos vėžį buvo 37-eri. Šis vyras visiškai atsitiktinai pasidarė profilaktinius tyrimus ir, galima sakyti, tai jam išgelbėjo gyvybę.
Kiekvienais metais bent trims ar penkiems jaunuoliams iki 30 metų nustatau sėklidės vėžį ar kitų lokalizacijų onkologinius susirgimus. Dauguma jų buvo atėję profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Vienintelis kelias išvengti rimtų problemu – reguliari sveikatos patikra.
Aš nuolat kartoju, kad mašiną į techninės apžiūros centrą vežame kas 2 metus, o mes savo kūno sveikatos patikrą kai kada atliekame kartą per 20 metų. Būtų gerai, kad sveikatą privalomai tikrintume kas kelis metus. Geriau pas gydytoją ateiti 20 kartų be reikalo, nei vieną kartą su juo.
Koks yra galimas šlapinimosi sutrikimų gydymas namų sąlygomis, pavyzdžiui, kad ir užklupus pūslės uždegimui?
Labai dažnai moterys šlapimo takų uždegimą gydosi kaip išmano: spanguolių preparatais, šlapimo takus dezinfekuojančiomis arbatomis. Gydimasis spanguolėmis ir šlapimo takus dezinfekuojančiomis arbatomis – ne pats geriausias pasirinkimas. Dėl to šlapimo takų infekcija gali įsisenėti ir kartotis visą likusį gyvenimą.
Pastaruoju metu pasirodė keletas didelės apimties tyrimų, kurių išvados teigia, kad spanguolių preparatai greičiausiai yra neveiksmingi gydant ūminę šlapimo takų infekciją. Pirmo pasirinkimo priemonė turėtų būti uroseptikai arba antibiotikai. Tačiau ne visada tas gydymas veiksmingas.
Dažniausia to priežastis – dažnas ir netinkamas antibiotikų naudojimas bei bakterijos, atsparios antibiotikams. Tuomet šlapimo pūslės uždegimai kartojasi, dažnėja. Svarbiausia priemonė, norint, kad nesikartotų šlapimo takų ir inkstų uždegimai – tinkamas ir savalaikis gydymas.
Dauguma moterų šlapimo uždegimas praeina be žymesnių padarinių, tačiau kai kurioms jis gali kartotis. Yra daugybė priežasčių, kodėl kai kurioms moterims labai dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos: lytiniai santykiai, netinkamas gydymas, dažnas lankymasis baseine ir daugybė kitų priežasčių gali nulemti dažnas šlapimo takų infekcijas.
Tokioms moterims vertėtų užsirašyti urologo konsultacijai. Urologo užduotis yra įvertinti galimas priežastis ir pasirinkti tinkamą taktiką. Vienoms moterims pasiteisina antibiotikų skyrimas po lytinių santykių, kitoms – ilgalaikis antibiotikų naudojimas ar kiti gydymo metodai. Šiuo metu Lietuvoje yra galimas labai platus šlapimo takų infekcijų gydymo pasirinkimas, pradedant specialaus preparato instaliacijomis į šlapimo pūslę ir baigiant specialiai apdorotų bakterijų imunoterapija, kuri stimuliuoja įmuminį atsaką į šlapimo takų sukėlėjus.
Dėl to šlapimo takų infekcijos požymiai sušvelnėja arba uždegimai nebepasireiškia. Deja, būna moterų, kurioms standartinis gydymas būna neveiksmingas ir šlapimo takų infekcijos kartojasi be galo dažnai. Teko lankytis vienoje didžiausių Sankt Peterburgo ligoninių, kur moterims chirurgiškai perkelia šlaplę toliau nuo lytinių organų, tačiau net ir tai jų neapsaugo nuo dažnų šlapimo takų infekcijų.
Kokia yra prevencija, norint apsisaugoti nuo šių ligų?
Yra tyrimų, kurie rodo, kad tinkama mityba padeda sumažinti prostatos hiperplazijos atsiradimo riziką. Sezamo sėklose ir moliuguose yra labai daug cinko, kuris pagerina prostatos funkcija ir kai kurių tyrimų duomenimis sumažina prostatos vėžio riziką.
Tofu sūryje ir kituose sojos produktuose yra gausu izoflavonoidų. Daugelis tyrimų rodo, kad Azijos šalių gyventojai vartoja daug sojos, dėl to rečiau serga prostatos hiperplazija. Šios ligos ir vėžio riziką mažina pomidoruose esantis likopenas, avokaduose esantis beta-sitosterolis.
Jei apatiniai šlapimo takų simptomai paciento labai nevargina, tuomet galima pradėti gydymą palmių ekstrakto turinčiais preparatais ir kitais augaliniais preparatais. Tačiau šių preparatų efektas yra minimalus ir esant sunkesniems šlapinimosi simptomams būtinas medikamentinis gydymas.
Yra dvi pagrindinės vaistų grupės. Vienai grupei priklauso alfa adrenoblokatoriai. Šie vaistai prostatos nesumažina, o tik sušvelnina hiperplazijos sąlygotus simptomus. Jie atpalaiduoja šlaplės raumenis, šlapimo pūslės kaklelį. Dėl to pagerėja šlapimo srovė, geriau išsituština šlapimo pūslė ir suretėja kėlimasis nakties metu. Didžiausias privalumas, kad jie pradeda veikti per 1 ar 2 paras ir didžiajai daliai vyrų išsyk ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė.
Kita vaistų grupė yra 5 alfa – reduktazės inhibitoriai. Šie vaistai slopina testosterono virtimą į daug aktyvesnius metabolitus ir dėl to per 3–6 mėnesius prostata sumažėja iki 25–30 proc.
Labai dažnai, kai pacientus vargina sunkesni apatinių šlapimo takų simptomai ir yra ženkliai padidėjusi prostata, skiriama abiejų vaistų grupių kombinacija. Tik tinkamas ir laiku pradėtas gydymas vaistais gali ženkliai pagerinti gerybine hiperplazija sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir padėti išvengti rimtų komplikacijų ar net operacinio gydymo.
