Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.
Saulės elektrinės mažina sąskaitas už elektrą
„Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė tikino, kad saulės elektrinės padeda gerokai sumažinti kainas už elektrą.
„Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – žalioji saulės generuojama energija, dar neseniai buvusi lyg ir prabangos, nišine preke, o dabar ją pasitelkia jau ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Elektros kainoms sukilus iki rekordinių aukštumų, gyventojai nori apsidrausti ir sutaupyti – ir tai yra logiška, nes duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 70 proc.“ – pasakojo D. Navarskaitė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu saulės elektrines besirenkančių vartotojų skaičius yra ženkliai išaugęs, pernai jų skaičius buvo keliais šimtais didesnis nei užpernai.
„Pastaruoju metu namų ūkių, įsirengiančių saulės elektrines, stipriai daugėja. ESO duomenimis, per 2021 m. gaminančių vartotojų gretas papildė 5641 namų ūkis, kurių suminė galia siekia beveik 67 megavatus (MW). 2020 m. prijungti 5256 gaminantys vartotojai, kurių suminė galia 53 MW. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 14370 (sausio 14 d. duomenimis) gaminančių vartotojų (saulės elektrinių savininkų) ir 4605 nutolę gaminantys vartotojai (dalies saulės parko savininkai)“ – vardijo D. Navarskaitė.
Saulės elektrinių aukso amžius
„Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovas Domas Jurevičius taip pat pastebėjo, kad šiuo metu susidomėjimas saulės elektrinėmis yra itin išaugęs, jų žmonės įsirengia vis daugiau.
„Saulės elektrinių ir parkų rinka galima sakyti išgyvena aukso amžių: vien šiuo metu yra įrengta virš 14 tūkst. saulės elektrinių bei yra prijungta virš 4,5 tūkst. nutolusių saulės elektrinių vartotojų. Saulės elektrinių ir saulės parkų augančią paklausą skatina valstybės teikiama parama bei didėjančios elektros kainos“, – pasakojo D. Jurevičius.
Jis užsiminė, kad pastaruoju metu susidomėjimas saulės elektrinėmis yra itin didelis, tokia pati situacija siekia ir saulės parkus.
„Šiuo metu pastebime, kad norinčių pasinaudoti teikiama parama yra gerokai daugiau už jai skirtą biudžetą.
Pavyzdžiui, paramos biudžetas šiuo metu įsirengiantiems saulės elektrines yra apie 4,17 mln. eurų, o paraiškų jau pateikta už 24,4 mln. eurų. Tokia pati situacija ir su saulės parkais. Įsigyjantiems iš saulės parkų paramos biudžeto dydis yra apie 1,26 mln. eurų, o paraiškų jau pateikta už 4,9 mln. eurų“, – teigė D. Jurevičius.
Atsiperka per keletą metų
Paklaustas apie dažniausiai kylančius sunkumus, susijusius su saulės elektrinės įrengimu, D. Jurevičius pasakojo, kad keblumų kyla dėl tinkamo jos įrengimo, tačiau atsižvelgus į reikalingus veiksnius, eksploatuoti problemų neturėtų būti.
„Saulės elektrinė yra gana sudėtingas įrenginys, o jo montavimas reikalauja įgūdžių ir patirties. Tačiau pasirinkus patikimą tiekėją, teisingą vietą, tinkamą statomos elektrinės galią, komponentus ir užsitikrinus teisingą jos priežiūrą sunkumų ją eksploatuojant neturėtų kilti“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Jo teigimu, saulės elektrines naudingiausia įrengti pietų pusėje ir ant stogų, tačiau įrengus kitomis kryptimis jos efektyvumas išliks.
„Saulės elektrinė rekomenduojama įrengti ant namo stogo arba ant žemės. Didžiausias efektyvumas yra išgaunamas, kai ant jos nekrenta šešėlis ir ji yra nukreipta į pietų pusę, tačiau tai nereiškia, kad jos negalima įrengti ir kitomis kryptimis, tačiau reikia turėti omenyje, jog jos efektyvumas tikrai sumažės“, – atkreipė dėmesį projektų vadovas.
Šiuo metu itin verta statyti saulės elektrines, dėl išaugusių elektros kainų jos atsiperka greičiau, o vartotojai sulaukia daugiau naudos.
„Statyti saulės elektrines Lietuvoje šiuo metu palankiausias laikas. Kylančios kainos gerokai sutrumpino saulės elektrinių atsiperkamumo laiką, o vartotojo nauda mažinant išlaidas už elektros energiją dar labiau išaugo“, – tikino D. Jurevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad įsigijus saulės elektrinę, ji atsiperka per kelerius metus, o pakilus elektros kainoms – ir dar greičiau.
„Šiuo metu, konservatyviai vertinant, pasinaudojus valstybės teikiama parama ir esant dabartinėms elektros kainoms, saulės elektrinė atsiperka per 5–6 metus, o metinės išlaidos už elektros energiją gali būti sumažintos iki 70 proc. Svarbu paminėti, kad augant elektros kainomis, atsiperkamumo terminas trumpėja“, – pabrėžė projektų vadovas.
D. Navarskaitė pridėjo, kad saulės elektrinės padės sutaupyti įvairiais būdais – augant elektros kainoms jos veikia kaip alternatyva, o valstybė teikia paramą joms įsirengti.
„Rinktis saulės energiją gyventojus skatina ne tik augančios elektros kainos, bet ir valstybės parama, greitinanti investicijų atsipirkimą. Paramos dydis siekia 30 proc. saulės elektrinės ar saulės parko įsigijimo išlaidų, ir kaip tik dabar yra tas laikas, kai gyventojai gali teikti paraiškas APVA paramai gauti, tiek saulės elektrinėms, tiek ir saulės parkams – iki vasario 11 dienos“, – priminė saulės produktų vadovė.
Pasak jos, saulės elektrinė atsiperka vos per kelerius metus, pasinaudojus valstybės parama tai įvyksta dar greičiau.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad prie dabartinių elektros kainų su valstybės parama saulės elektrinė atsiperka vidutiniškai per 3–4 metus. Įsirengiant saulės elektrinę be valstybės paramos, ji atsipirks per 5–6 metus“, – pabrėžė D. Navarskaitė.
Vartotojams skiriama kompensacija
D. Navarskaitė paaiškino, kad kompensacija bus suteikta jau įrengus saulės elektrinę, pradinius darbus apmokėti turi pats vartotojas.
„Gyventojui pateikus paraišką paramai gauti ir jau turint sprendimą dėl jos skyrimo, reikia savo lėšomis įsirengti saulės elektrinę ir pateikti įsirengimo kaštus pagrindžiančius dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl jų dalies kompensavimo“, – kalbėjo D. Navarskaitė.
Ji pasakojo, kad saulės elektrinės gali gerokai sumažinti išlaidas už elektrą, o ši priemonė yra saugi ir draugiška aplinkai.
„Skaičiuojama, kad prie dabartinių elektros kainų individuali saulės jėgainė gali sumažinti išlaidas už elektrą iki 70 proc. Tačiau šalia ekonominių paskatų daugeliui svarbus ir tvarumo aspektas – gyventojai sąmoningai pasirenka naudoti žaliąją, Lietuvoje pagamintą elektrą ir taip prisidėti prie gamtai draugiškų iniciatyvų mažinant klimato kaitą“, – komentavo saulės produktų vadovė.
Norint gauti paramą dėl saulės elektrinės statybos, reiktų kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), kuri suteiks finansinės pagalbos.
„Šiuo metu APVA yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas finansavimui saulės elektrinių įsirengimui gauti. Paraiškas per informacinę sistemą APVIS gyventojai gali teikti iki vasario 11 d. Kvietimams iš ES fondų šiemet skirta 5,3 mln. eurų, iš kurių 4,1 mln. eurų – saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose, ir 1,2 mln. eurų – elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų“, – vardijo D. Jurevičius.
Paramą reikia panaudoti per metus nuo jos skyrimo datos, ji bus teikiama ir įsirengusiems elektrines ant namų stogų, ir kitose vietose.
„Finansinis skatinimas siekia 323 eurus už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios – tiek esančios ant stogo, tiek nutolusios saulės elektrinės iš saulės parkų. Finansavimas bus skiriamas už iki 10 kW galios bet kurio tipo saulės elektrinę. Maksimali suma, kurią gali susigrąžinti gyventojas, gali siekti 3230 eurų. Svarbu pridurti, kad skirta parama turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo jos skyrimo dienos, jei ji yra skirta nutolusioms saulės elektrinėms iš saulės parkų ir per 9 mėnesius, jei buvo pasirinkta parama skirta įsirengti saulės elektrinė savo namuose“, – aiškino D. Jurevičius.
Apsimoka ir Lietuvoje
D. Navarskaitė neigia mitą, kad Lietuvoje įsirengti saulės elektrines neapsimoka – elektra yra generuojama net ir apniukusiomis dienomis.
„Saulės elektrinės ir parkai gamina energiją visada, kai šviečia saulė. Klaidinga manyti, kad žiemą ar apniukusiomis dienomis saulės elektrinė negeneruoja elektros. Lietuvoje mažiausiai efektyvūs saulės požiūriu mėnesiai yra nuo lapkričio iki vasario, bet kitus aštuonis mėnesius mūsų kraštuose šviečiančios saulės pakanka pasigaminti tiek elektros, kad jos užtenka visiems metams. Taigi, Lietuva jau ne lietaus, bet saulės šalis“, – pasakojo D. Navarskaitė.
Anot jos, net ir tais vadinamais „neefektyviais“ mėnesiais saulės jėgainės elektrą gamina, tik mažesniais kiekiais.
„Pavyzdžiui, 5 kilovatų galios elektrinės momentinis pagaminamas energijos kiekis saulėtą dieną gali siekti 5 kilovatus, o stipriai apsiniaukusią – apie 1 kilovatą. Per lapkričio–vasario laikotarpį saulės elektrinė pagamina tiek pat elektros energijos, kaip per visą kovo mėnesį, o dažnais atvejais net ir daugiau“, – kalbėjo D. Navarskaitė.
Ji komentavo, kad vis labiau auga susidomėjimas saulės parkais, dėl išaugusių elektros kainų jie atsiperka gerokai greičiau nei įprastai.
„Pastaraisiais metais sparčiai augo ir saulės parkų paklausa. Kaip ir saulės elektrinėms ant privačių stogų, elektrinėms iš saulės parko taikoma tokia pati valstybės parama. 2019–2020 metais saulės parkai dar buvo labiau naujiena, tačiau dabar tai jau populiarus produktas. Saulės parkai privatiems vartotojams su valstybės parama anksčiau atsipirkdavo per 7–9 metus, tačiau dabar, dėl išaugusių elektros kainų bei sumažėjusių ESO gaminančių vartotojo tarifų, saulės parkų atsipirkimas pasidarė taip pat labai patrauklus – jie atsiperka vidutiniškai per 5 metus“, – pasakojo saulės produktų vadovė.
Norint visiškai išnaudoti saulės elektrines, reiktų atkreipti į tinkamą jų pastatymą ir užtikrinti, kad saulės elektrinės neatsidurs šešėlyje.
„Planuojant įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo, visų pirma reikia išsiaiškinti, ar stogas tam tinkamas. Būtina įvertinti jo kryptį (ar ne į šiaurę), dangą, jos būklę, plotą, šalia esančius objektus. Šalia namo augantys dideli medžiai mes šešėlį ir taip neteksite dalies saulės. Idealiu atveju saulės elektrinės rangovai turėtų atlikti išsamią apžiūrą ir įvertintų pastato orientaciją, stogo ir jo dangos būklę, plotą, ant stogo ir šalia esančius objektus, kurie gali daryti įtaką elektrinės apšvietimui, pavyzdžiui, medžiai, kaminai ar šalia esantys aukštesni pastatai.
Tokiu atveju paprastai saulės moduliai išdėstomi efektyviausiose stogo vietose ar numatomi įrengti optimizatoriai. Taip pat svarbu pasitikrinti, kokiomis sąlygomis elektrinė bus prijungta prie skirstomojo tinklo – reikia atkreipti dėmesį į prijungimo sąlygas“, – pabrėžė D. Navarskaitė.
Kalbėdama apie galimas rizikas, susijusias su saulės energetika, pašnekovė tikino, kad jų kaip ir nėra, jeigu tik elektrinė įrengiama specialistų, išmanančių šią sritį, jei laikomasi visų įrangos montavimo ir kitų instrukcijų.
„Tačiau vis dar yra gajūs mitai, kurie pristabdo šios energijos rūšies plėtrą. Mitai apie tai, kad neturime pakankamai saulės, kad modulius reikia dažnai plauti, pagaliau – kad jie pritraukia žaibą. Visi šie ir kiti mitai yra seniai paneigti ir saulės energetika įvardijama kaip prioritetinė vietos elektros gamybos rūšis mūsų šalyje, kuriai projektuojamos tik šviesios plėtros perspektyvos ir skiriamas valstybės finansinis skatinimas“, – užbaigė D. Navarskaitė.
