Gyvenimas vienaip ar kitaip parodo, kada mums reikia suimti save į rankas. Jis siunčia mums ženklų. Skaudžių ar vos juntamų. Egzistuoja ženklai kvailiesiems ir ženklai protingiesiems. Pastarieji daug subtilesni.
Ženklai protingiesiems, akivaizdu, nesusiję su būtinybe pasireikšti skaudžiais smūgiais, kad sukeltų reikiamą rezultatą. Dažniausiai jie ir lieka po paslapties šydu, nes ne visi mes į protingųjų skaičių pakliūvame, tik žinome, kad tokie egzistuoja... Kiti, turėdami šiek tiek žinių ar vedami nuojautos, ieškome esamų problemų sprendimo bandydami pasinaudoti joga.
Paplitęs mitas, kad joga – tik tam tikri kūno tempimo pratimai, kurie padeda atsikratyti sveikatos problemų. Dar meditacija, kažkodėl suplakta su pozityviu mąstymu. Taigi dauguma atėjusiųjų pas jogos mokytoją to ir tikisi. Ir dažnai nusivilia. Nes dėl neišmanymo pasitiki žmogumi, kuris realiai nieko neišmano. Šarlataniškai pateikiami jogos pratimai gali tik pakenkti sveikatai. O svarbiausia, kad dauguma, pakliuvę į tokių šarlatanų rankas, lieka nesuvokę, kad joga yra kur kas daugiau nei tempimo pratimai. Ir visai kas kita nei įvairių meditacijų, plintančių kaip epidemija, imitacija.
Tokia padėtis susiklostė todėl, kad šimtai vietinių ir pravažiuojančių nevykėlių, apsimetančių jogos specialistais iš didžiosios raidės, baigia išūžti ausis postringaudami apie jogą taip, kad daugeliui besiklausančiųjų norisi vemti ir rėkti, nuo tų bandymų įtrinti į smegenis, kad joga – tai tikslas.
Jogos namų „Ananda“ jogos mokytoja Reda Lukauskienė ramiai šypsosi puikiai žinodama, kad tiesa yra šiek tiek kitokia. Po tiek metų darbo šiai žaviai moteriai pakanka vos akimirką pamatyti žmogų, kad ji galėtų pasakyti, kurioje jo kabineto pusėje šviečia kompiuterio ekranas. O dažnai ir konkrečiau – kokia to žmogaus profesija. Ir dar – ji tiesiog negali nesibaisėti matydama, kaip dėl neprofesionalių jogos dėstytojų (nes ir pati buvo pas tokius pakliuvusi) žalojami ir taip sveikatos bėdų turintys žmonės. Ką jau kalbėti apie sielos nušvitimą...
Reda, tad kas gi yra joga?
Joga nėra tikslas. Joga yra tik įrankis tikslui pasiekti. Ir tam tikrų jėgų bei energoinformacinių srautų, leidžiančių prisikapstyti prie beveik mirtinai nustekentos DNR, laidininkas... Joga nėra tik asanos. Joga yra mūsų fizinio, energetinio ir informacinio funkcionalo kontrolė, suteikianti galimybę sugebėti tam tikru momentu sąmoningai įjungti ir išjungti konkrečią ir adekvačią situacijai reakciją. Jogos galia sunkiai suvokiama. Ne veltui senovėje tai buvo tik išrinktųjų – vadų, valdovų ir juos saugančiųjų – privilegija: semtis jogos žinių iš tikrų jogos mokytojų ir išmokti jomis naudotis norint sukontroliuoti mases ir manipuliuoti jų sąmone. Dėl šios savybės vėliau prie jogos buvo priplakta religija – taip joga buvo sutapatinta su tikėjimu: induizmu, budizmu ir t.t., nors iš tiesų tai nėra tas pats.
Ar mūsų krašte daug žmonių, kurie tai suvokia? Daug norinčiųjų prisikapstyti iki tos „mirtinai nustekentos“ DNR?
O ką jūs manote? Lietuvoje dar liko kas nors gyvas, kuris galėtų perskaityti mano mintis, pabandyti suprasti ir pasinaudoti? Lietuvoje, kur vieni įsitraukę į masinės evakuacijos procesą, o kiti dalyvauja dainų ir šokių ratelių judėjime, nes taip ir neišaugo iš amžiaus, kai vaikų darželyje prie naujametės eglutės vaidino zuikučius ir laputes, šoko snaigių šokį, kuris šiandien virto varžybomis – kas ilgiau išstovės šokių aikštelėje? Ir nesvarbu, kokia kaina – net jei teks susileisti vaistų į negyvas kojas ir be šokių vos atlaikančias niokojantį gyvenimo būdą... Tarp tų ir anų – tretieji: ir ką, po teisybei, laimėjo jaunimas, kuris praleido kelias valandas su alumi ir dūmu prie krepšinio altoriaus, o dabar gatvėje su keiksmais rėkia: „Mes laimėjom!“ Ketvirtieji – tarsi netyčia tapę bedarbiais. Ir penktieji – neseniai demonstravę klestėjimą (nors iš kreditų), dabar užstrigę kitame kraštutinume, guodžiasi prislėgti krizės. O šeštieji blaškosi pseudodvasingumo rūke...
O jūs save kokiai kategorijai priskiriate? Ir kokie žmonės ateina pas jus?
Žmonių yra daug ir labai skirtingų. Nors jie visi, kaip jiems atrodo, ieško jogos, yra tik viena žmonių kategorija, kuriems jos iš tiesų reikia. Todėl ateina tie, kurie panašūs į mane, – laisvi nuo primestų programų arba norintys tokie būti, neieškantys naujų garbinti tinkamų objektų, tie, kurie nebijo imtis atsakomybės ir nori patys kurti bei tvarkyti savo gyvenimą. Esu jogos mokytoja, bet šiuo atveju žodis „joga“ neturi nieko bendra su tuo, ką jums teko girdėti apie jogą. Ir, deja, ne viskas yra joga, kas joga vadinama. Aš ateinančiųjų pas mane net nelaikau klientais. Ir nesu aptarnaujantis personalas. Nedirbu paslaugų ar pramogų sferoje. Net nevykdau jokios misijos – nei pasaulio, nei žmonijos gelbėjimo. Manęs nėra jokioje jums pažįstamoje schemoje. Jūs niekada nesuprasite, ką aš čia veikiu. Todėl beprasmiška bandyti mane įsprausti į jums pažįstamų stereotipų rėmus. Kartais paprasčiausiai stebiu gyvenimą, stebiu jus ir save to gyvenimo tėkmėje.
Kaip pati atradote jogą?
Pagelbėjo ir apsirikti neleido nuolat skaudama triskart traumuota nugara ir nykstantys raumenys. Dabar tiksliai žinau, kad kiekvienas žmogus, kuris nors kiek savimi rūpinasi – jau net nekalbu apie ypač sveikatą žalojančių profesijų (sportininkų, šokėjų) atstovus, privalo turėti, kaip aš vadinu, gyvenimo būdą kompensuojančią individualią programą. Kol supratau, kaip mes darome save tokius, kokie esame, ir kaip padaryti, kad gyvenimas būtų žmogui naudingas, įgijau labai retą kvalifikaciją, apie kurios egzistavimą mažai kas žino, nes „specų“ su tokia kvalifikacija, kaip ir visos mutacijos, – iš pradžių retai pasitaiko. Bet ar kas nors buvo savo kieme pranašas? Juk visi dairosi kokio nors azijiečio, net jei keliavusio į Ameriką ir svajojančio būti ten teisininku, tik – oi... Ir iš bėdos prisiminusio jogą. Laukia ir šiaip charizmatiškų personažų, postringaujančių apie dvasingumą ir tiesiog nenutuokiančių, kad uoli praktika siekiant nušvitimo ir dvasinio tobulumo – niekalas.
Pasitikslinsiu. Sakote, kad uoli praktika – niekalas?
Tai ir noriu pasakyti. Yra kas supranta, kad geriau taip kaip aš – abejingai, bet techniškai nepriekaištingai, nei aistringai ir pakylėtai, su po to sekančiais nesibaigiančiais reabilitacijos periodais...
Tai kaip būnant abejingam pasiekti tą nušvitimą?
Nušvitimas pats suranda kelią ir nutinka tiems, kam tai mažiausiai rūpi, bet kieno gyvenimo būdas šviesuliškas, ne todėl, kad taip parašyta kanone, o todėl, kad tai natūralu ir toks yra vienintelis įmanomas variantas.
Sakote, joga – tai įrankis tikslui pasiekti. O koks tas tikslas?
Viskas, kas čia vyksta, neturi prasmės. Tikslas vienas – suvokti. Suvokti kiekvieną akimirką vykstant įprastam normaliam veiksmui įprasto normalaus žmogiško gyvenimo procese. Tai viskas, ko iš mūsų čia reikia. Pasaulis neturi kito suvokimo, tik jame gyvenančių būtybių suvokimą. Mes esame jo „suvokimo resursas“... „Dievas neturi kitų rankų, tik tavąsias...“ „Savo vertikalė“ – tai mechanizmas, leidžiantis integruoti save į visuotinio suvokimo procesą – savo vietoje ir savo laiku. O jau tada – tikslas toks, kokį tik pajėgi sau susigalvoti. Gal net ne vienas. Pasirenki sritį ir sieki maksimalaus rezultato.
Gerai, bet kuo čia dėta joga?
Tinkama treniruočių metodika leidžia sustyguoti savo kūną ir sąmonę taip, kad galėtum tai padaryti, taptum „Dvasios kariu“, sąmonės vystymo procesą „žygiuojant per gyvenimą“ – įprastą, normalų žmogišką gyvenimą – padaryti kaip galima efektyvesnį ir tikslesnį. Jokios teorijos nėra, yra tik praktika. Ir, po teisybei, deja, išaugusi ne vien iš senovės, ir jau tikrai – ne vien Indijos gyventojų suformuota.
Bet ar užtenka žinoti tikslą ir kelią, kaip jį pasiekti, kad pradėtum gyventi kitaip?
Blogiausia, kad dažniausiai laimi įsisenėję stereotipai, schemos, programos ir prioritetai. Kol nesupranti, kaip tavyje veikia šis mechanizmas, nieko nebus. Ar kada pagalvojote, kad šimtas metų – viso labo 36 500 dienų? Ar dar liko gyvų po kokių plius minus 14 600 dienų? Ką ir kaip toliau veiksite? Ar bus nors viena diena, kai tam tikru momentu sąmoningai įjungsite-išjungsite konkrečią ir adekvačią situacijai reakciją? „Kiekvienas, gimęs čia, pats pasirenka savo karą. Ir neduok mums, Dieve, apsirikti..." Ačiū Dievui, visada renkamės patys. Sėkmės!
Jogos namai „Ananda“, Totorių g. 3, Vilnius. Daugiau informacijos: www.ananda.lt
