Depresija yra gydoma
Prie tam tikrų aplinkybių kai kurie žmonės suserga depresija. Yra įvairių depresijos formų. Vienos jų apūmėja rudenį ir pavasarį situacija pradeda gerėti. Kai pacientui yra išrašomi antidepresantai, labai svarbu juos vartojant lankyti individualią ar grupinę psichoterapiją.
Priešingu atveju vaistai mažins simptomatiką, tačiau priežastys ir liks nepajudintos. Dažniausiai antidepresantai turi būti vartojami kurį laiką, kad jų poveikis duotų pageidaujamų rezultatų. Todėl, po kelių mėnesių vaistų vartojimo nutraukti medikai nerekomenduoja, net jei simptomatika kurį laiką ir nebepasireiškia. ir visai nesvarbu, koks dabar metų laikas.
Antidepresantai daro įtaką smegenims, kurios gamina psichinės sveikatos "koktelius", kad žmogus jaustųsi pilnaverčiu, laimingu ir jį lydėtų sėkmė.
Nuoseklus depresijos gydymas visada yra sėkmingas. Nebent antidepresantais gydomas kitas sutrikimas arba nėra jokios sutrikimo.
Nesėkmė garantuota ir tuomet, kai žmogus pats sau trukdo pasveikti. Ir tai nėra toks jau retas atvejis. Sirgti kai kuriems yra labai patogu, nes tuomet nereikia nieko daryti ir niekuo būti. Tuomet gali nebūti mama, neatsakyti už savo elgesį ir teisintis liga.
Tai - kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Atminkime: net ir sergantys depresija gali būti geri, dorovingi, tikintys žmonės, todėl savo pasyvioje ligos fazėje elgiasi adekvačiai ir demonstruoja įgalumą gyventi gyvenimą.
Kodėl kankinasi sveikieji?
Dažniausiai pas šeimos gydytojus antidepresantų prašo visiškai sveiki žmonės. Ir bėda tam medikui, kuris sutinka išrašyti receptą žmogui, kuris tik vaidina depresiją.
Prasta nuotaika, gyvenimo prasmės netekimas - tai dar ne depresija. Liūdesys dėl skyrybų ar netekties - tai dar ne depresija. Tokiais atvejais, kai žmogus neįveikia gyvenimo jam duodamų iššūkių ir pasirenka liūdėti ilgiau nei priklauso, pasirenka sustabarėti vietoj galimybių ieškojimo, pasirenka neatsakomybę vietoj atsakomybės - tai yra egoizmas.
Kai sveikas žmogus nemato kitų, o tik save, jis galvoja tik apie save. Kai tokio egoisto mąstymas yra deficitinis, vadinasi, visi aplinkui bus blogi, o jis - vargšas, skriaudžiamas, nelaimingas. Todėl jo sunkumai yra svarbiausia. Todėl jo sunkumai yra svarbesni nei kitų žmonių.
Ir toks žmogus būtinai nieko negali padaryti dėl savęs ir savo laimės. Nes tai neįmanoma, nes nėra teisybės ir laimės. Ar atpažįstate ką nors?
Amžiaus tarpsniai
Jau pasakojau, kad pavasaris dovanoja mums nemokamą energiją su visa atbundančia gamta ir žmogus visada turi pasirinkimą: priimti tą energiją arba atmesti ją.
Kai žmogaus vidinis pasaulis yra skurdokas, tuštokas, jis gali net bijoti laisvos energijos, kuri skatins jį ką nors veikti. Juk geriau nedaryti nieko ir nesijausti atsakingu.
Žmonėms, kurie stokoja sąmoningumo ir brandos, gali pasireikšti ne pavasarinės energijos pliūpsnis, o priešinga būsena - vidinės tuštumos ir vienumos jausmas. Verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Tokia būsena gali būti susijusi su individo amžiumi, pvz. vyrai, sulaukę 30-35 metų gali dažniau patirti egzistencinį nerimą, beprasmybę, liūdesį, pasyvumą ir pan.
Tai vyksta tik todėl, kad tokio amžiaus vyras galėtų pereiti į kitą sielos evoliucijos lygį, taptų sąmoningesniu ir brandesniu. Silpnos valios ir silpno charakterio žmogus gali pradėti vartoti alkoholį ir vietoj gražių planų kūrimo šeimoje, darbe ar visuomenėje, jis degraduos, manydamas, kad jo būsena yra didžiulė kančia, kuri niekada nesibaigs.
Būtent kančia tokiems vyrams yra kelias link Dievo ir link platesnio savo gyvenimo prasmės suvokimo. Kai moteris keletą metų iš eilės augino vaikus, jiems ūgtelėjus, ji taip pat gali pradėti jausti didžiulį vidinį diskomfortą, gal net liūdesį, nerimą, beprasmybę.
Tai vyksta tik todėl, kad moteris pereitų į kitą savo motinystės etapą, mokytųsi gyventi su vyresniais vaikais ir atsisakytų to, ko nereikia, bei sukurtų naujus savo sielos aspektus. Kai moteris nenori susipažinti su augančia savimi, ji taip pat gali pradėti svaigintis arba tapti viskuo nepatenkinta ir pikta. Arba be saiko liūdėti.
Aprašyti pavyzdžiai yra sveikų egoistų noras apsimesti ligoniais, kad jie turėtų galimybę dar kurį laiką būti mažesniais nei jie yra. Todėl išminčiai byloja: paprastų dalykų darymas, kasdienės atsakomybės paisymas ir jos vykdymas, gerų darbų darymas šeimoje, darbe ir visuomenėje padeda nepatekti į krizę arba greičiau iš jos išlipti.
Kaip padėti sau?
Jei esi sveikas kaip ridikas ir tik kartais gaili savęs arba susimažini iki darželinuko ar pradinukės, išsitiesk, giliai įkvėpk ir pamatyk realybę savo paties akimis. Jei esi mama, būk mama. Jei esi žmona, būk žmona. Jei esi dukra, būk dukra. Jei esi vyras, būk vyru.
Jei esi tėvas, būk tėvu. Juk nereikia baigti jokio mokslo, norint sužinoti, ką daryti, kai esi mama ar tėvas.
Atsakomybė prieš vaikus nepriklauso nuo mūsų liūdesio ar pasimetimo ar pykčio. Ir būtent tos atsakomybės vykdymas padeda neįstrigti sutrikime, kurį dažnai išsigalvojame, kad pateisintumėm savo neįgalumą, nesėkmę ar nelaimę. Tad linkiu pasitikti pavasarį drąsiai ir nebijoti permainų, kurias dovanoja nubudusi gamta. Naudokimės proga gyvenimui suteikti ne tik kitą kryptį, bet ir kitą intensyvumą. Būkime laimingi. Ir lai mus lydi sėkmė.
Dauguma sveikų žmonių įsitikinę, kad egzistuoja pavasarinė depresija. Šį įsitikinimą palaiko ir visai naujo mokslo - psichologijos atstovai, kurie neapjungia žmogaus ir gamtos į visumą. Pasikalbėkime.
Depresija yra gydoma
Prie tam tikrų aplinkybių kai kurie žmonės suserga depresija. Yra įvairių depresijos formų. Vienos jų apūmėja rudenį ir pavasarį situacija pradeda gerėti. Kai pacientui yra išrašomi antidepresantai, labai svarbu juos vartojant lankyti individualią ar grupinę psichoterapiją.
Priešingu atveju vaistai mažins simptomatiką, tačiau priežastys ir liks nepajudintos. Dažniausiai antidepresantai turi būti vartojami kurį laiką, kad jų poveikis duotų pageidaujamų rezultatų. Todėl, po kelių mėnesių vaistų vartojimo nutraukti medikai nerekomenduoja, net jei simptomatika kurį laiką ir nebepasireiškia. ir visai nesvarbu, koks dabar metų laikas.
Antidepresantai daro įtaką smegenims, kurios gamina psichinės sveikatos "koktelius", kad žmogus jaustųsi pilnaverčiu, laimingu ir jį lydėtų sėkmė.
Nuoseklus depresijos gydymas visada yra sėkmingas. Nebent antidepresantais gydomas kitas sutrikimas arba nėra jokios sutrikimo. Nesėkmė garantuota ir tuomet, kai žmogus pats sau trukdo pasveikti. Ir tai nėra toks jau retas atvejis.
Sirgti kai kuriems yra labai patogu, nes tuomet nereikia nieko daryti ir niekuo būti. Tuomet gali nebūti mama, neatsakyti už savo elgesį ir teisintis liga. Tai - kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Atminkime: net ir sergantys depresija gali būti geri, dorovingi, tikintys žmonės, todėl savo pasyvioje ligos fazėje elgiasi adekvačiai ir demonstruoja įgalumą gyventi gyvenimą.
Kodėl kankinasi sveikieji?
Dažniausiai pas šeimos gydytojus antidepresantų prašo visiškai sveiki žmonės. Ir bėda tam medikui, kuris sutinka išrašyti receptą žmogui, kuris tik vaidina depresiją. Prasta nuotaika, gyvenimo prasmės netekimas - tai dar ne depresija. Liūdesys dėl skyrybų ar netekties - tai dar ne depresija.
Tokiais atvejais, kai žmogus neįveikia gyvenimo jam duodamų iššūkių ir pasirenka liūdėti ilgiau nei priklauso, pasirenka sustabarėti vietoj galimybių ieškojimo, pasirenka neatsakomybę vietoj atsakomybės - tai yra egoizmas.
Kai sveikas žmogus nemato kitų, o tik save, jis galvoja tik apie save. Kai tokio egoisto mąstymas yra deficitinis, vadinasi, visi aplinkui bus blogi, o jis - vargšas, skriaudžiamas, nelaimingas. Todėl jo sunkumai yra svarbiausia. Todėl jo sunkumai yra svarbesni nei kitų žmonių.
Ir toks žmogus būtinai nieko negali padaryti dėl savęs ir savo laimės. Nes tai neįmanoma, nes nėra teisybės ir laimės. Ar atpažįstate ką nors?
Amžiaus tarpsniai
Jau pasakojau, kad pavasaris dovanoja mums nemokamą energiją su visa atbundančia gamta ir žmogus visada turi pasirinkimą: priimti tą energiją arba atmesti ją.
Kai žmogaus vidinis pasaulis yra skurdokas, tuštokas, jis gali net bijoti laisvos energijos, kuri skatins jį ką nors veikti. Juk geriau nedaryti nieko ir nesijausti atsakingu. Žmonėms, kurie stokoja sąmoningumo ir brandos, gali pasireikšti ne pavasarinės energijos pliūpsnis, o priešinga būsena - vidinės tuštumos ir vienumos jausmas.
Verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Tokia būsena gali būti susijusi su individo amžiumi, pvz. vyrai, sulaukę 30-35 metų gali dažniau patirti egzistencinį nerimą, beprasmybę, liūdesį, pasyvumą ir pan.
Tai vyksta tik todėl, kad tokio amžiaus vyras galėtų pereiti į kitą sielos evoliucijos lygį, taptų sąmoningesniu ir brandesniu. Silpnos valios ir silpno charakterio žmogus gali pradėti vartoti alkoholį ir vietoj gražių planų kūrimo šeimoje, darbe ar visuomenėje, jis degraduos, manydamas, kad jo būsena yra didžiulė kančia, kuri niekada nesibaigs. Būtent kančia tokiems vyrams yra kelias link Dievo ir link platesnio savo gyvenimo prasmės suvokimo.
Kai moteris keletą metų iš eilės augino vaikus, jiems ūgtelėjus, ji taip pat gali pradėti jausti didžiulį vidinį diskomfortą, gal net liūdesį, nerimą, beprasmybę. Tai vyksta tik todėl, kad moteris pereitų į kitą savo motinystės etapą, mokytųsi gyventi su vyresniais vaikais ir atsisakytų to, ko nereikia, bei sukurtų naujus savo sielos aspektus. Kai moteris nenori susipažinti su augančia savimi, ji taip pat gali pradėti svaigintis arba tapti viskuo nepatenkinta ir pikta. Arba be saiko liūdėti.
Aprašyti pavyzdžiai yra sveikų egoistų noras apsimesti ligoniais, kad jie turėtų galimybę dar kurį laiką būti mažesniais nei jie yra. Todėl išminčiai byloja: paprastų dalykų darymas, kasdienės atsakomybės paisymas ir jos vykdymas, gerų darbų darymas šeimoje, darbe ir visuomenėje padeda nepatekti į krizę arba greičiau iš jos išlipti.
Kaip padėti sau?
Jei esi sveikas kaip ridikas ir tik kartais gaili savęs arba susimažini iki darželinuko ar pradinukės, išsitiesk, giliai įkvėpk ir pamatyk realybę savo paties akimis. Jei esi mama, būk mama. Jei esi žmona, būk žmona. Jei esi dukra, būk dukra. Jei esi vyras, būk vyru. Jei esi tėvas, būk tėvu.
Juk nereikia baigti jokio mokslo, norint sužinoti, ką daryti, kai esi mama ar tėvas. Atsakomybė prieš vaikus nepriklauso nuo mūsų liūdesio ar pasimetimo ar pykčio. Ir būtent tos atsakomybės vykdymas padeda neįstrigti sutrikime, kurį dažnai išsigalvojame, kad pateisintumėm savo neįgalumą, nesėkmę ar nelaimę.
Tad linkiu pasitikti pavasarį drąsiai ir nebijoti permainų, kurias dovanoja nubudusi gamta. Naudokimės proga gyvenimui suteikti ne tik kitą kryptį, bet ir kitą intensyvumą. Būkime laimingi. Ir lai mus lydi sėkmė.
