Agnė net sapne nesapnavo, kad nusipirkusi paprastą spalvotą saldainį ant pagaliuko, bus ištikta anafilaksinio šoko viduryje Palangos.
Naujienų portalui tv3.lt Agnė sutiko papasakoti, kas nutiko tą lemtingą dieną atostogų metu.
„Buvau Palangoje ir nusipirkau spalvotą susuktą saldainį ant pagaliuko. Jis buvo su etikete, ant kurios buvo parašyta, jog jis pagamintas Lietuvoje. Nepagalvojau, kad nuo jo gali kilti sveikatos bėdų“, – pasakojo Agnė.
Paklausta, ar iki tol nebuvo susidūrusi su alergijomis, Agnė teigė, kad yra alergiška, tačiau ne saldumynams. „Esu labai alergiška, bet tik dulkėms. Alergija nuo maisto įvyko pirmą kartą. Išvis anafilaksinis šokas man buvo pirmą kartą.“
Vaistai nepadėjo
Agnė pasakoja, kad būklė ėmė blogėti praėjus kelioms valandoms po suvalgyto saldainio. „Man pradėjo tinti lūpa, paskui burna, užsikimšo nosis. Vykau į ligoninę. Ten man buvo sulašinta lašelinė ir trys dozės anafilaksinių vaistų.
Nuo vaistų situacija negerėjo – nosies užgulimas nepraėjo, kūną nusėdo raudonos dėmės.
Po trečios adrenalino dozės pradėjau purtytis, todėl man buvo suleisti raminamieji“, – prisiminė moteris.
Atsisakė reanimacijos
Agnė neslepia – buvo taip blogai, kad medikai norėjo ją guldyti į reanimaciją, tačiau turėjo atsisakyti. „Viskas buvo labai komplikuota, buvau tada viena su dviem vaikais, ligoninėje, svetimame mieste.“
Dabar, kai viskas jau praeityje, moteris apie tai kalba ramiai. „Visa laimė, kad per naktį suveikė visi man suleisti vaistai – pasekmių nebuvo.“
Pažeidimų pasitaiko
Savo ruožtu biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė tv3.lt yra sakiusi, kad maisto priedų naudojimą reglamentuoja ES teisės aktai, jų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Nustatytos ir maisto priedų taikymo taisyklės, tačiau nėra vienodos visiems priedams.
Visi maistiniai priedai, dažikliai taip pat, stebimi ir pakartotinai įvertinami, atsižvelgiant į kintančias naudojimo sąlygas ir naujausius mokslinių tyrimų rezultatus.
Sandrija Čapkauskienė (nuotr. asm. archyvo)
Taip, dažiklių kiekis neturėtų viršyti ES teisės aktų reikalavimų. Ir Lietuvoje esančios atsakingos institucijos užtikrina, jog nebūtų klaidinamas vartotojas, tiria produktus laboratoriškai, kad nebūtų falsifikavimo, tačiau pažeidimų pasitaiko. Lietuvoje parduodama daug saldumynų iš įvairių pasaulio šalių. Buvo nustatyta, kad saldumynuose dažniausiai būna po keletą dažiklių, nors kartais jų kiekis gali būti ir didelis – aštuoni ar net devyni.
Natūralūs dažikliai nėra labai populiarūs, nes jie skirtingai nei sintetiniai dažikliai, nesuteikia nei tokios ryškios spalvos produktui, nei formos.
Mokslų daktarė primena, kad saldumynai neturi tapti vaikams kaip užkandis, juos geriau keisti vaisiais, uogomis, riešutais ar kitais sveikatai palankiais produktais. Nereikia atsisakyti saldumynų, bet rinktis juos retai, ir geriau namuose gamintus iš natūralių ir Jums žinomų produktų.