Visgi, dar vasario viduryje valstybinės reikšmės keliuose buvo išjungti 139 momentiniai greičio matuokliai, o nutraukta sutartis su paslaugos tiekėjais iki šiol neatnaujinta.
Kaip tv3.lt sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas, planuojama, kad sutartis dėl naujų greičio matuoklių turėtų būti pasirašyta šių metų birželį. Šio pirkimo laimėtojas, kaina ir matuoklių įrengimo darbų grafikas paaiškės įvykus konkursui.
E. Tamariūnas patikslino, kad šiuo metu šalyje veikia 50 vidutinio greičio matuoklių ir stebimi 25 ruožai, kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose siekia beveik 120 km. Iki 2020 m. suplanuota Lietuvos keliuose įrengti dar 105 vidutinio greičio kontrolės ruožus (su anksčiau įrengtais iš viso bus 130 ruožų arba 260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių.
Bendrovės „Fima“ transporto sistemų produktų vadovas Robertas Pervenis išsamiau paaiškino, kaip veikia baimę keliuose vairuotojams sėjantys greičio matuokliai bei kuo jie skiriasi.
Technologinė greičio matuoklių raida
„Prieš 20 metų atsirado patys pirmieji greičio matuokliai, kurie gebėjo fiksuoti tik greitį (doplerio radaras). Būtent juos ir buvo įsigijusi Kelių direkcija, jų gausu Vilniaus mieste.
Tai vadinamieji senieji inkilai. Tačiau laikui bėgant buvo suprasta, kad eismo saugumui užtikrinti būtina kontroliuoti ne tik greitį, bet ir imtis kompleksinių priemonių“, – tv3.lt pasakojo bendrovės „Fima“ transporto sistemų produktų vadovas R. Pervenis.
Todėl prireikė ieškoti kitų technologinių sprendimų, kurie leistų fiksuoti ne tik greitį, bet ir raudonos šviesoforo spalvos pažeidimus sankryžose.
„Netrukus buvo sukurtas kilpinis greičio matuoklis. Indukcinių kilpų veikimo dėka nustatoma, kada ir kokiu greičiu automobilio vairuotojas kirto neleistiną stop juostą. Tačiau vienas pagrindinių jo trūkumų yra tas, kad indukcines kilpas, atsakingas už pažeidimų generavimą, reikia įrengti kelio dangoje. Taip gadinamas ir pjaustomas asfaltas, po kuriuo paklojamas kabelis. Taigi, vėliau atliekant tos pačios kelio dangos rekonstrukciją ar priežiūrą, būtina yra iškelti kilpas ir nuolat jas prižiūrėti“, – tikino ekspertas.
Vilniuje vienas toks greičio matuoklis yra prie prekybos centro „Mada“. Būtent čia ir atliekama greičio ir raudonos šviesos kontrolė. Įvertinus kokybės ir kainos santykį, nuspręsta į šiuos konkrečius greičio matuoklius daug neinvestuoti, o ieškoti naujų būdų eismo saugumui užtikrinti.
Perversmą greičio matuoklių istorijoje, pasak R. Pervenio, padarė lazerinis greičio matuoklis.
„Jis sugeba sekti kiekvieną transporto priemonę: tiksliai nustato, kur yra transporto priemonė bei kur link juda. Šis greičio matuoklis vykdo raudonos šviesos ir greičio, neleistinų manevrų kontrolę (automobiliui apsisukinėjant arba kertant ištisinę juostą, sukant ten, kur draudžiama)“, – paaiškino R. Pervenis.
Bet rinkoje šis eismo kontrolės įrenginys neprigijo. Lazerinis greičio matuoklis pasirodė turįs rimtų trūkumų. Kaip paaiškino R. Pervenis, greitį fiksuojantis sensorius yra lazerinis, o tai reiškia, kad skleidžiantis šviesą. Tam, kad ji sklistų, neturi būti jokių trikdžių. Pavyzdžiui, jei šis greičio matuoklis yra purvinas, užterštas, jis negali matuoti greičio. Kadangi stiklas, už kurio yra lazeris, nepraleidžia šviesos.
Lietuvoje šie greičio matuokliai buvo įdiegti prieš 10 metų, jų būta apie 12 vienetų. Netrukus juos pakeitė patobulėję 3D doplerio radarai. Būtent toks matuoklis yra įdiegtas Vilniuje Konstitucijos prospekte ir Santariškėse, taip pat Kaune.
Technologijų vystymosi eigoje, lygiagrečiai tobulėjo ir numerių atpažinimo technologija. Iš pradžių ji buvo naudojama stovėjimo aikštelėse, kur transporto priemonės sustoja, kamera nuskaito jų numerį ir jį atpažįsta.
Vėliau ši technologija tobulėjo ir pigo tiek, kad ją buvo galima pritaikyti automobiliams judant nesustojus, eismo metu. Ypatingai kalbant apie magistralinius kelius, kai greičiai yra dideli, tai tokios kameros geba fiksuoti iki 300 km/h. 3D doplerio radaras perėmė tiek lazerinio greičio matuoklio, tiek papildomą numerių atpažinimo funkciją. Tad šis radaras gali stebėti autobuso juostas ir vykdyti visą kitą su numerių atpažinimu susijusį funkcionalumą: patikrinti, ar automobilis yra draustas, turi galiojančią techninės apžiūros dokumentą, ar netgi nustatyti, automobilis yra vogtas.
R. Pervenis pasakodamas apie Lietuvoje praėjusiais metais atsiradusius vidutinio greičio matuoklius pridūrė, kad tai kitokio tipo pažeidimų fiksavimui skirti matuokliai.
Jie orientuoti į vidutinį vairuotojų greitį. Momentinio greičio stebėjimas yra skirtas konkrečiai objekto apsaugai, pavyzdžiui tam, kad pėsčiųjų perėjose, autobusų stotelėse ar sankryžose nebūtų viršijamas greitis. O vidutinio greičio matuokliai skirti tam tikro ruožo apsaugai tuomet, kai kelias yra vingiuotas, miškingas ar jame yra kitokių pavojingų reiškinių. Tačiau jie negali fiksuoti to paties taškinio greičio, neleistinų manevrų ar raudonos šviesos kontrolės.
Tolima ateitis ar naujas vairuotojų siaubas?
Taigi kovo pradžioje, Vilniuje, bendrovė išbandė naujos kartos hibridinį greičio matuoklį. Tai buvo pirmasis šio naujausio eismo pažeidimų kontrolės įrenginio bandymas Europoje.
„Tai yra naujausias hibridinis eismo pažeidimų kontrolės įrenginys, kuris veikia kaip tradicinis momentinio greičio matuoklis, o du tokie įrenginiai gali atlikti ir vidutinio greičio kontrolę kelio ruože. Šis įrenginys taip pat atpažįsta transporto priemonės valstybinius numerius bei gali fiksuoti raudono šviesoforo signalo ir A juostos pažeidimus“, – komentavo bendrovės „Fima" Technologijų ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys.
Hibridinis greičio matuoklis gali atlikti neleistinų manevrų kontrolę, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Šio įrenginio atliekamas nuotraukų fiksavimo faktas vairuotojams nėra matomas, nes naudojama akiai nematoma blykstė.
Anot R. Pervenio, hibridinius greičio matuoklius lyginant su kitų tipų matuokliais, kaina nėra kardinaliai didesnė ir Lietuva yra pajėgi juos įsigyti.
