Meilė rankdarbiams Rasos gyvenime atsirado dar mokyklos laikais. Šeimos įtaka buvo itin svarbi – ypač močiutės, kuri išmokė siūti, siuvinėti ir dalijosi savo rankdarbių paslaptimis.
„Kai dar nebuvo interneto, rankdarbių knygos buvo tikras turtas. Močiutė ne tik jas parodydavo, bet ir pinigų duodavo, kad pati galėčiau įsigyti. Nors močiutės jau nėra, jos pamokos ir dvasia vis dar įkvepia mane kurti ir išpildyti naujas idėjas“, – šypteli moteris.
Kai kurios iš močiutės gautos medžiagos iki šiol saugomos kaip prisiminimas, nors jų kokybė nebeatitinka šiandieninių darbo standartų. Rasa rankdarbius pradėjo nuo paprastų darbų – siuvimo, mezgimo, siuvinėjimo ir palaipsniui išmoko viską, ko reikėjo namų dekoravimui bei švenčių planavimui.
Dekoravimo pradžia
Dekoravimas Rasos gyvenime atsirado natūraliai. Meilė gėlėms, popieriui ir mažoms, kruopščioms detalėms pavertė šią veiklą ne tik hobiu, bet ir svarbia gyvenimo dalimi. Ji pradėjo kurti kvietimus, darbo knygas, albumus, tačiau tik persikėlus į nuosavą namą atsirado erdvė saviraiškai.
„Projektuojant namus iškart numatėme vietą mano dirbtuvėms“, – sako Rasa. Tai leido įgyvendinti seną svajonę – imtis didesnių projektų.
Dabar ji dekoruoja ne tik dideles šventes, bet ir kasdienes progas, siekdama, kad kiekviena akimirka taptų ypatinga. Šventės, pasak Rasos, neprivalo būti prabangios – svarbiausia yra jaukumas ir asmeniškumas.
Kūrybinis procesas Rasai dažniausiai prasideda nuo stebėjimo. Idėjos gimsta kasdienybėje – stebint aplinką ar tiesiog bedirbant. Švenčių temos neretai kyla iš vaikystės prisiminimų arba natūralių elementų aplinkui. Pavyzdžiui, ruošiantis Vaikų dienai, idėja kilo pamačius pienes kaimyno pievoje – nostalgija vaikystei pavertė šią mintį unikalia šventės tema.
Interneto įtakos Rasa beveik nejaučia – tam ji tiesiog neturi laiko: „Kartais pasižiūriu „Pinterest“ vėlai vakare, bet man nepatinka kopijuoti kitų darbus.“ Kūriniai Rasai visada išsiskiria autentiškumu ir individualumu.
Tvarumo ir paprastumo svarba
Dekoravime Rasa daug dėmesio skiria tvarumui ir minimaliam išlaidavimui. Ji stengiasi panaudoti tai, ką turi po ranka ar gali rasti aplinkoje. Laukuose surinktos gėlės, kaimyno pievoje rastos pienės ar net praėjusių metų dekoracijos gali virsti naujais, įsimintinais kūriniais.
Tvarumo principai atsispindi ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, Rugsėjo 1-osios dekoracijoms Rasa panaudojo tuos pačius elementus dvejus metus iš eilės – tiesiog pakeitė spalvinius akcentus.
„Toks požiūris leidžia sukurti visiškai naują efektą, neiššvaistant nereikalingų resursų“, – pažymi ji.
Pasak Rasos, įdomiausia dekoruoti gimtadienius ir Kalėdas. Gimtadieniai – unikalios šventės, kuriose kiekviena tema pritaikoma pagal žmogaus pomėgius ar amžių. Ji dalinasi įspūdžiais apie jaunesniojo sūnaus gimtadienį su ledų tema ir vėlesnę šventę žvejo motyvais. „Vaikų pomėgiai keičiasi, todėl kiekvienas gimtadienis tampa nauju iššūkiu.“
Suaugusiųjų gimtadieniai – dar įdomesni, nes temų galima sugalvoti netikėčiausių. Vyro gimtadienis, švenčiamas per Pusiaužiemį, buvo paremtas šia idėja, o vyresniajam sūnui 16-ojo gimtadienio tema „Bum! Ir 16!“ atspindėjo staigią brandos pradžią.
Kalėdos, anot Rasos, yra ypatingos savo jaukumu. Jos šių metų Kalėdų planų tema – „Spygliuotos ir pūkuotos Kalėdos“, kurias papildys alyvinė, tamsiai žalia eukalipto bei balta spalvos su sidabro akcentais.
Dekoracijų gamyba
Didžioji dalis dekoracijų Rasos namuose yra rankų darbo. Eglutės žaisliukai, stalo papuošimai ar net girliandos kuriami su meile ir atsidavimu: „Man svarbu, kad dekoracijos būtų unikalios ir nepakartojamos.“
Gamindama dekoracijas, Rasa ne tik taupo, bet ir kuria asmeniškus prisiminimus. Pasak moters, rankų darbas suteikia šilumos ir prasmės, kurios negali rasti pirktose prekėse.
Nors dekoravimo procesas dažniausiai yra individualus, jos šeima dažnai prie to prisideda. Vyras, anksčiau Rasai sakęs, kam jai tiek vargti, dabar tampa aktyviu pagalbininku. Sūnūs taip pat padeda – mažasis džiaugiasi galėdamas dėlioti indus, o vyresnysis dažnai lydi mamą į šventes.
Rasai didžiausia motyvacija – aplinkinių džiaugsmas. Ji prisimena vyresniojo sūnaus reakciją į 16-ojo gimtadienio dekorą: „Jo „Wow!“ buvo neįkainojamas.“ Jaunesniojo entuziazmas planuojant kitų metų šventę taip pat įkvepia kurti toliau.
Dekoruojant žvejo gimtadienį, stalo centre atsidūrė tikros žuvytės, kurios tapo pagrindine vakaro diskusijų tema. Netikėti sprendimai ir šeimos džiaugsmas, pasak Rasos, yra tai, kas skatina nenustoti kurti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
