Pradėdama pokalbį apie savo namus ir japoniško stiliaus interjerą Lina papasakojo, kad į Dubingius pradėjo kraustytis 2012-ais metais.
Šiuo metu moteris skaičiuoja jau 12-a laimingų metų, praleistų išskirtinio stiliaus namuose ir pasidalijo patarimais su tais, kurie svarsto apie japonišką ir artimą jam „Japandi“ stiliaus namų dizainą.
Pritraukė vietos energetika
Dubingiai yra miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, o kaip yra žinoma, šie kraštai pasižymi išskirtiniu kraštovaizdžiu. Tačiau Lina tikino, kad ne tik tai patraukė jos akį pirmąkart, kai jie su vyru apsilankė šioje vietoje.
„Visų pirma, aišku, patraukė gamta. Čia buvo toks kaip išorinis įspūdis. Bet ilgiau būnant čia ir giliau išjaučiant dalykus, manau, kad lemiamą vaidmenį visgi suvaidino vietos energetika“, – pirmaisiais pojūčiais dalijosi Lina.
„Mes dairėmės su vyru sodybos, buvome pasistatę namą Vilniuje ir tikrai manėme kad visam gyvenimui.
Tačiau atsistojus šiame sklype, kuriame dabar gyvename, tiesiog kažkas netikėtai suvirpėjo... Ir rytojaus dieną vyro paklausiau: „Ar tau neatrodo, kad ten ne tik sodybą galima turėti, bet ir nuolat gyventi?“.
Dabar su vyru juokiamės, nes abudu pretenduojame į tą pirminį pasakymą, Vyrui atrodo, kad jis buvo pirmas. Žinoma, jau dabar niekaip neišsiaiškinsime, kaip ten buvo iš tiesų“, – juokėsi Lina.
Visgi, surimtėjusi moteris pridūrė: „Man vienu metu šovė į galvą mintis, atrodo, visiškai iš niekur. Galvoju, kad tai yra vieta, kuri savo rezonansu neišvengiamai pakvietė mus čia būti.“
(Ne)atsitiktinis japoniško stiliaus atradimas
Po sėkmingo apsilankymo sodyboje moteris svarstė, kaip įsikurti savo jaukius namus. Lina kalbėjo, kad visuomet troško ramybės ir švaros, tad japoniškas stilius atitiko visus moters lūkesčius.
„Iš loginės pusės pasakojant, galėčiau sakyti, kad tai atitiko švaros, ramybės ir tyrumo matymą. Gal visada tokios vertybės ateina daugiau iš vidaus: kai mano labiausiai vertinamas dalykas, yra paprastas, neapkrautas, tyras buvimas.
Tai tada iš pradžių galvoji, kad mėgsti tuos [švaros, ramybės, tyrumo] dalykus, renkiesi juos, bet paskui supranti, kad jie pritraukia kitus, dar didesnius dalykus į gyvenimą.
Todėl nenuostabu, kad atsirado japoniškasis stilius ir skandinaviški elementai, kas dabar moderniai vadinama „Japandi“ stiliumi, nes tai – minimalizmas, paprastumas, ramumas, švara“, – savo požiūriu dalijosi pašnekovė.
Pokalbio metu Lina pridūrė, kad taip pat tinkamu metu ir tinkamoje vietoje ji atrado ypatingą knygą. Joje buvo pateiktos senosios japoniškos sodybos, kurios moteriai stipriai rezonavo su lietuviškosiomis:
„Dar iš tokios atsitiktinumo pusės (kurių iš tiesų nebūna), man po rankomis pasipainiojo tokia japoniška knyga. Turiu aš ją ir dabar.
Joje buvo pavaizduotos senosios japonų sodybos. Ir knyga visiškai nebuvo apie tai, ką mes įpratę matyti Japonijoje – šventyklas, rūmus ir panašiai.
Didelei mano nuostabai, jos buvo labai panašios į mūsų lietuviškas rąstines sodybas!“.
Tada atsirado drąsa, kad štai jei netgi japoniškų sodybų išorė yra panaši į mūsų senąsias sodybas, kodėl gi nesukūrus kažkokio japoniško minimalizmo ir viduje? Taip tas japoniškas stilius ir atsirado.“
Gamtos ir namų susiliejimas
Besidalindama, kaip atrodo jos namai, Lina paminėjo kelis svarbius bruožus – tai medžiagiškumas ir išskirtiniai japonų interjero dizainui būdingi elementai, kurie suteikia natūralumo ir gyvos gamtos įspūdį.
„Man labiausiai patinka medžiagiškumas – tai natūralios medžiagos, tokios kaip medis, akmuo. Iš to paties medžiagiškumo atsiranda ir natūralios gamtos spalvos.
Dar labai toks būdingas japonų architektūrai elementas, tai didžiuliai langai ir terasos. Netgi durys japonų namuose atsidaro pilnai ir taip namas ir laukas susilieja dar labiau į viena.
Ši idėja, visomis prasmėmis, yra parnešta į visus mano namus. Norisi, kad tas panašumas, kuris yra gamtoje, lauke, įėjus į vidų – prasitęstų“, – apie gamtos ir namų tąsą kalbėjo Lina.
Įdomu tai, kad ankstesniuose moters namuose buvo galima sutikti daugybę detalių, interjero komponentų, tačiau ilgainiui moteriai norėjosi minimalizmo:
„Man asmeniškai patinka būti kitokio stiliaus namuose, man patinka jais grožėtis – klasikiniais, renesansinio stiliaus ar su daugybe smulkių daikčiukų. Bet tai patinka padaryti tik trumpam užeinant ir iš to išeinant.
Tuo tarpu ta ramybė, kurią aš esu susikūrusi mūsų namuose, – man ji nenusibosta. Iš tiesų, nežinau, ar yra žmonių, kuriems nusibosta gamta. Manau, kad nėra tokio dalyko, tai taip pat yra ir su tuo mano namų interjeru.
Tiesą pasakius, mano pirmas namas buvo visiškai kitoks, jame buvo gausybė interjero detalių. Jis man greitai nusibodo. Tai norėjome pabandyti turėti kitokį vaizdą.“
Interjero kūrimui pasirinktas lietuvis
Nors daugelis susiduria su įvairaus pobūdžio sunkumais įsirenginėjant namus, tačiau Lina dalijosi, jog jų nepatyrė. Moteris iš anksto buvo paskelbusi konkursą savo namų vidaus dizaino projektui parengti.
„Aš turėjau puikų patarėją – Tomas Jasiulis, labai puikus dizaineris, man padėjo. Įdomus dalykas, kad Dubingių vidaus projekto dizainui sukurti mes darėme konkursą“, – sprendimu džiaugėsi ji.
Įdomu tai, kad konkurse galiausiai Lina rinkosi tarp dviejų žmonių – japonų kilmės dizainerės ir T. Jasiulio. Visgi, galiausiai, Linos palankumą pelnė antrasis kandidatas:
„Japonų kultūrai labai būdingas nuolankumas ir bendraujant su japonų dizainere aš pamačiau, kad ką pasiūlau, su tuo ji sutinka.
Aš vieną namą buvau įsirenginėjusi ir tada dizaineris su manimi visais klausimais sutiko. O gyvenimas parodė, kad aš kur kas mažiau išmanau už dizainerį.
Tai, kada profesionalas argumentuotai savo nuomonę išdėsto – tai yra labai vertinga. Dirbant su Tomu aš tą ir turėjau“, – paaiškino moteris.
Visgi, Lina prisipažino, kad kartais jai kildavo klausimų, kodėl interjero dizaineris elgiasi vienaip, o ne kitaip. Tačiau šis jai greitai paaiškindavo, kodėl yra priimamas vienoks ar kitoks sprendimas:
„Man kartais atrodydavo, kad gal čia kažkas ne taip, turėtų būti kitaip, bet jis man argumentuotai paaiškino, kas ir kaip turi būti ir kodėl taip yra.
Tada aš pamatydavau ir suprasdavau, kodėl vienas sprendimas yra geresnis už kitą.“
Pilnos vazos gėlių namuose – viena svarbiausių keičiamų dekoracijų
Apžvelgusi savo namus ir daiktus juose, moteris taip pat pasidalijo, kas jai labiausiai juose patinka. Nors, kaip Lina tikino, ji nėra prisirišusi prie daiktų, tačiau keli komponentai jos namuose – būtini.
„Aš nesu prie nieko prisirišusi. Galbūt praėjo tie laikai. Man net ir dienos labiau „atsitinka“, o ne vyksta pagal planą. Tačiau yra daug malonių smulkmenų...
Kaip pavyzdžiui, užsidegti žvakę bet kada valgant – ar tai pusryčiai, ar pietūs, ar vakarienė.
Taip pat gėlės. Mano namuose turi būti primerkta gėlių bet kokiu sezonu. Jos turi būti skintos, jų kompozicijos ir spalvos, paprastai atspindi to meto nuotaiką.
Mane net bandė sūnus perkalbėti, klausė, kam skinti tas gėles. Bet supratau, kad aš jas ne šiaip pamerkiu, aš jas matau. Mano akys jas mato ir gėrisi jomis.
Tai gal va čia yra tas kintantis elementas, kai kinta spalva, nuotaika, išraiška, nes mėgstu pasidaryti puokštes iš vasarą augančių gėlių.
Ir, pavyzdžiui, jeigu iš kažkur grįžtu arba reikia tvarkytis namus – pirmas mano darbas yra pakeisti vandenį gėlėms, jas sutvarkyti. Ir kai gėlės tinkamai pamerktos – tada jau galima rūpintis visa kuo kitu“, – apie būtinas namų detales kalbėjo Lina, pridurdama, kad vienos mėgstamiausių jos gėlių – bijūnai.
Tačiau apibendrindama, moteris paaiškino, jog vieno komponento – niekas nepranoks. Tai – erdvė, kurią ji gavo, įsirengusi namus japonišku stiliumi:
„Man labiausiai patinka erdvė. Jos yra daug. Tai įkūnija ilgalaikę išmintį, kad dažnai mažiau yra daugiau. Man patinka mažai daiktų ir daug erdvės žvilgsniui ir buvimui.
Žinia, kad bet kokį daiktą mes laikome savo mintimis. Bet koks daiktas eikvoja mūsų energiją. Kuo tų daiktų daugiau – tuo mūsų pilnatvinio buvimo energija menksta.
O faktas, kad vidinis pilnumas, vidinė ramybė ir paprastas buvimas duoda gerą pojūtį.“
Turėjo patarimų visiems
Pokalbio pabaigoje Lina sutiko pasidalinti patarimais su skaitytojais, kurie trokšta savo namus įsirengti subtiliu japonišku arba „Japandi“ stiliumi. Pasak jos, svarbiausi yra du elementai.
„Atsakydama dar į praėjusį klausimą, galiu pridurti, kad man labai patinka žemi baldai. Tie žemi baldai duoda didesnės erdvės pojūtį.
Kai žmonės turi dideles erdves, tai viskas tvarkoje, gali būti ir aukštesni tie baldai, bet jeigu yra mažos patalpos ir norisi didesnės erdvės – numeris vienas yra japoniškas stilius ir viskas pažeminta: žema lova, žema sofa, įmanomai žemesnis staliukas ir pan.
Tokie baldai yra ir labai patogūs baldai, ir jie vizualiai neužgožia erdvės.
Kitas patarimas toks labai praktinis. Daug kas, kas matė mano interjerus, galvoja, kad čia niekas negyvena ir stebisi, kur yra mūsų daiktai.
Daiktų yra pakankamai, bet pas mane praktiškai nėra atvirų lentynėlių, viskas stalčiuose, spintelėse, viskas apgalvota, kas kur stovės. Nesinori, kad buitis būtų „ant akių“, tai taip pat duoda švarią estetiką.
Iš kitos pusės – tai palengvina tvarkymąsi. Ypač jeigu gyveni ne vienas ir šeimos nariai linkę apgyvendinti tas lentynėles daiktais“, – šmaikščiai pokalbį baigė Lina.
