Trečiadienį, balandžio 10 d. Susisiekimo ministerijoje pasirašyta sutartis, pagal kurią bus įgyvendinamas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinė priežiūros projektas“. Sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus ir 25-erius metus vykdysianti projekto valdymą ir administravimą.
Projekto rangovai – bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją. Projekto įgyvendinimo kaina – 123,575 mln. Lt. Valstybės už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus.
Tiesiant aplinkkelį bus rekonstruojama netoli Palangos esanti dviejų lygių Vidmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja dalis, jis nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.
„Iki to nuėjome ilgą kelią. Iš pradžių buvo konsesinės sutartys, o vėliau viešoji ir privačioji partnerystė. Tokį poreikį iššaukė ir valstybės situacija, kuomet kelių būklė nėra tokia, kokios norėtųsi. Pagrindinis sykis buvo pritraukti kuo daugiau pinigų į kelių statybą“, - kalbėjo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, pridurdamas, kad tai tik pirmas projektas, pagal kurio patirtį bus ateityje turėtų būti rengiami nauji.
Kaip tikino R. Sinkevičius, vien Susisiekimo ministerijos valdomą sritį liečiančių galimų viešosios ir privačiosios partnerystės projektų yra ne mažiau kaip septyni. Tarp jų kelio Vilniaus-Molėtai atkartos rekonstrukciją, estakadą į Rusnę Šilutės rajone ar Jonavos miesto apvažiavimą.
Dalį projekto bendrovė „Kauno tiltai“ finansuos savo resursais, kita dalis bus „SEB Banko“ skolintos lėšos.
„Pasaulinėje praktikoje senai nebekyla klausimų ar tai geriausias būdas statyti. Be abejonės, kaip taip yra geriausias būdas siekiant geriausios kokybės už priimtiną kainą. Mes investuosime savo pinigus, mes juos rizikuosime, todėl negalime padaryti blogai. Be to reikalavimai garantijoms čia yra netgi didesni nei reikalauja statybos įstatymas“, - komentavo bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
