Gvantanamo kalėjime vis dar kali 176 sulaikytieji. Vienas iš jų tuoj stos prieš teismą, ši byla bus ir Barako Obamos ryžto atkurti įstatymų viršenybę išbandymas.
Plačiai aptariamame kalėjime apsilankė Britų dienrašio „The Independant“ korespondentas Robertas Verkaik'as:
Mums artėjant prie JAV jūrinės bazės, esančios Kubos pakraštyje, aš svarsčiau apie tai, kokią teisinę galią turi mano pasižadėjimas, kurį turėjau pasirašyti tam, kad man būtų suteikta galimybė aplankyti šią įstaigą. Žurnalistai yra perspėjami apie tai, kad būnant šiame kalėjime jiems kyla rizika, susijusi tiek su JAV karinėmis klaidomis, tiek su terorizmo pavojais. Be to, JAV vyriausybė nėra atsakinga už sužeidimus, kuriuos galite patirti dėl anksčiau išvardytų grėsmių.
Sveiki atvykę į teisinę skylę – Gvantanamą
Tolumoje galima pamatyti lėktuvų pakilimo/nusileidimo taką, kurį 2001m. teko praplėsti tam, kad galėtų leistis dideli kariniai krovininiai lėktuvai, kurie į sulaikymo punktą gabeno ir kovos su terorizmu metu suimtus kalinius. Netoli lėktuvų tako driekiasi Kubos kalnai, kurie šią įlanką apsaugo nuo Amerikos komunistinio kaimyno teritorinių pretenzijų.
Iki 2001m. rugsėjo vienuoliktos ši įlanka buvo pamiršta JAV jūrinė bazė, kurioje buvo laikomi Haičio pabėgėliai. Tačiau dabar viskas pasikeitė, nuo rugsėjo vienuoliktos – ši vieta tapo tarptautinių pagrobimų ir kankinimų, vykdomų kovos su terorizmu vardu, sinonimu.
Čia buvo atskraidinti šimtai kitų šalių, įskaitant ir dvidešimt britų, piliečių, kur jie laikomi be jokios teisinės apsaugos.
Tai vieta, kur vyko nemažai žiaurių kankinimų, kuriuos neigė Bušo administracija, tačiau atvirai pripažino Obamos valdžia. Būtent čia CŽV su Bušo administracijos palaiminimu vystė ypatingai šiurpią tardymo taktiką, kurios metu tardomajam sukeliamas skendimo įspūdis.
Laimėjęs rinkimus į prezidento postą, Barakas Obama pažadėjo baigti šią kalinimo praktiką bei „suplėšyti CŽV kankinimo vadovėlius“. Vienas pagrindinių pažadų, susijusių su žmogaus teisėmis, lietė šio kalėjimo uždarymą per metus nuo prezidentavimo pradžios. Tai tikslas, kuris ir liko neįgyvendintas.
Praėjus aštuoneriems mėnesiams nuo dienos, kai turėjo būti uždarytas šis kalėjimas, jis vis dar veikia.
Įlankoje esantys dešimtys karinių pastatų bei civilių tarnautojų skaičius rodo, kad nėra taip lengva sustabdyti neteisybę šiame kalėjime, kelių sakinių nepakanka, net jei juos ištaria ir galingiausias Vakarų lyderis.
Be abejo, tam tikri pokyčiai jau įvyko – sulaikytiesiems nebereikia vilkėti oranžinių kombinezonų, be to buvo išmontuotas liūdnai pagarsėjęs „X-Ray" sulaikymo centras. Tačiau jau artėjant prie kalėjimo visiškai aišku, kad artėjame prie teisinės skylės, kur vis dar laikomi 176 iš 800 anksčiau sulaikytųjų kalinių. Jie čia laikomi be teismo nuosprendžio tokiomis sąlygomis, kurias nežmoniškomis laiko beveik visos pasaulio žmogaus teisių organizacijos.
Šią savaitę vienas iš 176 sulaikytųjų sulauks savojo teismo. Manoma, kad šis teismas bus naujo Amerikos rodomo noro kovoti su brutaliu D. Bušo kovos su terorizmu palikimu išbandymas.
Teisiamasis, Omaras Khadr'as, yra jauniausias tarp sulaikytųjų. Šis Kanados pilietis yra pirmasis toks jaunas teisiamasis, kaltinamas karo nusikaltimais, nuo Niurnbergo proceso laikų.
Omarą Khadr'ą JAV pajėgos suėmė 2002m. liepą, kai jam tebuvo 15 metų. Po tardymo Afganistane jis buvo perkeltas į šią jūrų bazę. Jis kaltinamas tuo, kad tariamai metė granatą, pražudžiusią JAV kareivį.
K. S. Smitas, Londone įsikūrusios žmogaus teisių gynimo grupės „Reprieve“ direktorius sako, kad ši byla parodys pasauliui, jog karinės komisijos nepajėgios užtikrinti teisingumo: „Aš esu sutikęs Omarą, jis tebuvo vaikas ir jo kūne dar tebesimatė randai, kurie liko po patirtų sužeidimų kovų metu. Blogiausia, ką jie apie jį gali pasakyti yra tai, kad jis buvo su savo tėvo draugais tuo metu, kai antpuolio metu jį sučiupo JAV kariai. Teisti Omarą tas pats, kas teisti hitlerjugend'o narį ir tuo pat metu ignoruoti nacių lyderių bylas. Jau nekalbant apie tai, kad visas šis procesas yra nelegalus. “
Šis teismas – pirmasis pilnas procesas, vyksiantis nuo tada, kai jie buvo atnaujinti. Teismo procesus buvo sustabdęs B. Obama, kad būtų įgyvendinti reikalingi pakeitimai po to, kai JAV Aukčiausiasis teismas išaiškino, kad karinių komisijų sistema buvo teisiškai nelegali tiek karinės teisės, tiek Ženevos konvencijų atžvilgiu.
Vienas pagrindinių teisiamojo gynėjų argumentų, kad jis buvo kankinamas JAV sulaikymo centre Bagrame, Afganistane. Būtent čia jis sėdėjo toje pat kameroje, kaip ir Moazamas Begas, buvęs Gvantanamo kalinys iš Britanijos.
Jis teigia, kad buvo pakabintas ant durų staktos, jam buvo grasinama išprievartavimu. Ant jo buvo šlapinamasi, be to vienas iš kareivių naudojosi juo kaip šluota tam, kad išvalytų grindis. Jo teisininkai bando įrodyti, kad negalima remtis nė vienu prisipažinimu, nes jie buvo išgauti pasitelkiant kankinimus.
JAV kaltintojas neigia kankinimus ir skelbia, jog savo prisipažinimą jis padarė laisva valia.
Šiek tiek istorijos ir tasyklių
Gvantanamo įlankoje esanti bazė yra pati seniausia JAV jūrinė bazė ir vienintelė esanti šalyje, su kuria JAV neturi diplomatinių santykių. JAV išsinuomavo 45 kvadratines mylias žemės ir vandens iš Kubos 1903m., pradinis nuomos tikslas – anglių papildymo stoties įkūrimas. 1934m. sutartis buvo dar kartą patvirtinta, taip pat pridėta papildoma sąlyga, kuri numatė, kad sutartis gali būti nutraukta tik pritarus abiem šalims arba JAV palikus bazę.
Nuo tada, kai JAV palankų režimą Kuboje pakeitė Fidelis Kastro, šalių santykiai smarkiai atšalo – 1961m. JAV nutraukė diplomatinius ryšius su šia sala. Metams bėgant JAV karinė bazė ne kartą tapo įtampos didėjimo tarp dviejų šalių priežastimi.
Šiandien 176 sulaikytuosius, laikomus devyniose skirtingose stovyklose, saugo 1,100 armijos ir laivyno tarnautojų. Kalinių ir jų sargybinių elgesio taisykles sudaro daugybė puslapių. Reikia pripažinti, kad turint omenyje, jog ši sulaikymo įstaiga sulaukė pasaulio pasmerkimo už tai, jog prasilenkia su teise, čia tikrai daug taisyklių.
Taip pat yra nustatytos itin griežtos taisyklės besilankantiems žurnalistams. Oranžiniai barjerai užtikrina, kad žurnalistai laisvai nevaikščiotų po tas dalis, kur įsikūrusios karinės komisijos bei nenukryptų nuo jiems leistinų maršrutų.
Griežtai draudžiama fotografuoti karinį personalą ar tam tikrus įrenginius. Be to, visas nuotraukas prieš išvykstant peržvelgia kariniai cenzoriai. Taip pat draudžiama kalbinti čia dirbančius kubiečius ar haitiečius. Mažiausia bausmė – išgabenimas iš šios stovyklavietės.
JAV vangiai reaguoja į kritiką, kurios sulaukia dėl savo kovos su terorizmu. Žurnalistams, klausiantiems apie Gvantanamo bazės legalumą, dažniausiai pateikiamas maždaug toks atsakymas: „Remiantis karo įstatymais, JAV turi teisę be teismo sulaikyti asmenis, kurie vykdė nelegalią veiklą. Kaip ir kituose karuose, taip ir šiame, mes negalime pasakyti, kada jis pasibaigs. Mes galime sulaikyti kovotojus iki karo pabaigos.“
Jaunas teisiamasis
Omarui Khadrui buvo penkiolika, kai JAV pajėgos suėmė jį po mūšio Afganistane 2002m. Dabar, būdamas 23m. jis pagaliau sulaukė savo teismo. Jei bus pripažintas kaltu, jis bus tik penktas nuteistasis per aštuonerius Bušo įkurtų karinių komisijų veiklos metus. Obamos valdymo metu jis būtų pirmasis nuteistasis.
Kaltinamajam buvo devyneri, kai jo tėvas tariamas al-Qa'idos finansinis rėmėjas iš Kanados išsivežė jį į Afganistaną ir supažindino su džichado pasauliu. Manoma, kad šią savaitę teisme taip pat liudys ir psichiatrai, kurie patvirtins, kad al-Qa'ida jis matė vaiko akimis, nesuprasdamas, kad tėvo veikla glaudžiai susijusi su terorizmu. Atrodo, kad jis buvo įtikintas imtis ginklų prieš JAV vadovaujamą koaliciją 2001m. pabaigoje Afganistane.
Remiantis tarptautine teise, karo metu suimtas vaikas turi būti laikomas auka, o ne kovotoju. JAV jį apkaltino nužudžius jų kareivį rankine granata bei šnipinėjimu.
Nuosprendžio laukia Bin Ladeno virėjas
Tam tikru metu Ibrahimas Ahmedas Mahmoudas al-Qosi tariamai dirbo labiausiai pasaulyje ieškomo teroristo virėju, asmens sargybiniu, vairuotoju ir asmeniniu buhalteriu.
Manoma, kad dabar penkiasdešimties sulaukęs sudanietis bus pirmasis Gvantanamo sulaikytasis, kuris bausmės sulauks valdant prezidento Obamos administracijai.
Siekdamas pabaigti aštuonerius metus trunkantį sulaikymą be teismo, šis sudanietis sutarė su kaltintojais ir prisipažino dėl kai kurių kaltinimų terorizmu, tikslios šio sandėrio detalės greičiausiai nepaaiškės iki dienos, kai jis stos prieš karinę komisiją.
JAV kariškiai teigia, kad jis 1990 m. kovojo priešakinėse eilėse Afganistano kare. Po metų jis buvo pakviestas tvarkyti Bin Ladeno sąskaitų Khartume, o 1996 m. rudenį jis prisijungė prie Bin Ladeno ir Tora Boros kalnuose. JAV įžengus į Afganistaną, jis, ginkluotas Kalašnikovo automatu, pabėgo į Pakistaną, kur ir buvo sulaikytas pakistaniečių.
Vėliau buvo perduotas šios šalies pareigūnams, kurie savo ruožtu jį atidavė JAV - taip jis atsirado Gvantaname, kur praleido paskutinius aštuonerius metus ir septynis mėnesius.
Svarbiausios datos
1903 m. JAV išsinuomoja 45 kvadratines mylias iš Kubos tam, kad čia įkurtų anglių papildymo stotį.
1964 m. vasario 6d. Kastro nutraukia vandens ir kitų reikiamų produktų tiekimą bazei po to, kai JAV vadovybė nubaudžia kubiečius už žvejybą Floridos vandenyse.
1991 m. išplečiama jūrinės bazės misija ir maždaug 34 tūkstančiai pabėgėlių iš Haičio pereina per šią bazę.
2001 m. po teroristų atakų Niujorke Gvantanamas yra paverčiamas įtariamųjų terorizmu sulaikymo centru.
2002 sausį atvežami pirmieji kaliniai.
2002 m. balandį uždaromas „X-Ray" padalinys, paskelbta, kad čia kaliniai buvo kankinami. Kaliniai perkeliami į itin sustiprinto saugumo padalinį „Delta“.
2003m. kovą JAV apeliacinis teismas išaiškino, kad sulaikytieji neturi teisės būti teisiami JAV teismo.
2005m. sausį Pentagonas paskelbia atliksiąs tyrimą dėl netinkamo elgesio su kaliniais.
2006 m. vasarį Jungtinės Tautos paragina uždaryti šį kalėjimą.
2006 m. birželį po to, kai pasikaria trys sulaikytieji, prezidentas Bušas išreiškia viltį uždaryti šią įstaigą.
2006 m. gruodį atsidaro padalinys Nr. 6, jame laikomi 430 likusių sulaikytojų
2008 liepą laikraštis „The International Herald Tribune" atskleidžia, kad 2002m. JAV kariniai mokytojai surengė mokymus, kurių metu buvo mokoma Kinijos kankinimo technikų, kurios buvo naudojamos Korėjos karo metu tam, kad būtų išgauti prisipažinimai. Naudojami metodai apėmė streso sąlygų sukūrimą ar neleidimą miegoti.
2009 m. sausį prezidentas Obama paskelbia planus uždaryti įstaigą per metus.
2009 m. balandį JAV Senato komitetas paskelbia atsakaitą, kurioje pateikiami įrodymai apie egzistuojančius ryšius tarp kankinimų Gvantanamo įlankoje ir Abu Graibio kalėjime Irake.
2010 m. sausį JAV pareigūnai pripažįsta, kad nepavyks uždaryti įkalinimo įstaigos iki numatytos sausio 22 dienos.
2010 m. rugpjūtį įkalinimo įstaigoje tebelaikomi 176 kaliniai, kuriems nepateikti kaltinimai.
