Apie kelio ruože Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė susiklosčiusią situaciją naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti netoliese gyvenančius žmones pažįstanti skaitytoja. Kaip paaiškėjo susisiekus su gyventoja, netoliese gyvena jos tėvas. Skaitytoja taip pat pasidalino nuotraukomis iš įvykio vietos.
Iš jų matyti, kad po potvynio kelias tapo visiškai nebepravažiuojamu.
„Dėl netinkamų sprendimų ir galimai atmestinai atliktų darbų nebeįmanomas susisiekimas, apsirūpinimas būtiniausiomis prekėmis, medicininių paslaugų gavimas“, – sakė skaitytoja.
„Vakar buvau susitikusi su savo tėčiu, kuris ten gyvena, buvo su keturračiu atvykęs. Ir kokį pusę kilometro ėjo pėsčiomis, nes neįmanoma pravažiuoti nei su keturračiu, nei su džipu, nei su traktoriumi. Yra didžiuliai skardžiai, kelio pagrindas yra labai minkštas, nėra kaip važiuoti“, – pasakojo skaitytoja
Tv3.lt duomenimis, ši kelio atkarpa buvo tvarkoma pagal 2018-2024 m. laikotarpiui patvirtintą žvyrkelių asfaltavimo programą, o kelias baigtas tvarkyti 2023 m. spalio mėn. Kaip teigė skaitytoja, anksčiau vietoje asfaltuoto kelio buvo žvyrkelis – su panašiomis problemomis gyventojai nesusidūrė.
Skaitytoja patikino, jog šis kelias – pagrindinis susisiekimo būdas aplinkiniams gyventojams.
„Kitais trimis išvažiavimais šiuo metu pasinaudoti neįmanoma, nes vienas iš kelių taip pat uždarytas „kapitaliniam remontui“, o likę du dar ilgai būna semiami vandens. Gyventojai yra visiškai izoliuoti – manau tai artima ekstremaliai situacijai“, – apgailestavo skaitytoja.
Kaltina netinkamai atliktą remontą
Skaitytojos nuomone, šioje kelio vietoje remontas buvo atliktas netinkamai, neatsižvelgiant į regiono specifiką – kasmet kelią apsemiantį vandenį.
„Panašu, jog kelio kapitalinis remontas buvo daromas neatsižvelgiant į šios vietovės specifiką ir kasmet kelią semiantį Nemuno vandenį. Šiuo metu atsitraukus potvyniui naujai išasfaltuotas ir iškeltas kelias yra kritinės būsenos, tiksliau, jo nebėra. Neįmanoma judėti jokiai transporto priemonei“, – pasakojo skaitytoja.
Skaitytoja liudijo, jog kitais išvažiavimais šiuo metu pasinaudoti neįmanoma. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, šiuo metu izoliuotos kelios sodybos ir vienas daugiabutis.
„Iki kapitalinio remonto toje vietoje buvo žvyro danga, po kuria dar prieš kokį 100 metų paklotas akmeninis kelias, kuris iki praėjusių metų „kapitalinio remonto“ išlaikydavo stiprias sroves ir nešamus ledus“, – liudijo skaitytoja.
Savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija
Reaguodama į situaciją, Pagėgių savivaldybė pirmadienį sušaukė Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdį dėl susidariusios situacijos. Apie tai savivaldybė pranešė internetiniame puslapyje pagegiai.lt ir socialiniame tinkle „Facebook“.
„Minėtas kelias yra regioninės reikšmės ir jį prižiūri „AB „Kelių priežiūra“. Posėdyje dalyvavęs AB „Kelių priežiūra“ Tauragės kelių tarnybos vadovas Darius Spancerna informavo, kad dar šiandien bus surengtas neeilinis posėdis dėl situacijos sprendimo ir tolimesnių veiksmų.
Iškilus klausimams dėl šios ekstremaliosios situacijos kreiptis į savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio metu paskirtą ekstremaliosios situacijos vadovą Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininką Ričardą Budvytį tel. +370 689 47 346“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Pagėgių seniūnė – dalis gyventojų yra izoliuoti
Pagėgių savivaldybės seniūnė Irena Kentrinė patvirtino, jog kol kas kelių sodybų ir vieno daugiabučio gyventojai yra izoliuoti, „atkirsti nuo pasaulio“. Seniūnė patikino, jog tai ne pirmas potvynio atvejis, o gyventojams teikiama pagalba. Pasak seniūnės, šis kelias buvo sugriautas praėjusį savaitgalį.
Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda tyrimą
Už šį kelią yra atsakinga ne savivaldybė, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
LAKD atstovė spaudai Jolita Orentaitė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, jog nuplautas kelias iš tiesų buvo kapitaliai rekonstruojamas dar praėjusiais metais.
LAKD duomenimis, šio kelio kapitalinio remonto projektavimą atliko viešąjį konkursą laimėjusi „Sweco Lietuva“. Rangos darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kelių priežiūra“.
Kaip rašoma LAKD pranešime, kelių direkcija jau kreipėsi į atsakingas institucijas, kad dėl šio statinio griūties būtų sudaryta nepriklausoma komisija, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes.
„Šio kelio projektavimo metu viena iš nurodytų užduočių buvo atsižvelgti į specifines aplinkos sąlygas, todėl Kelių direkcija pasitelks išorės ekspertus nustatyti, ar projektavimo metu tai buvo atlikta. Taip pat bus inicijuotas ir rangovo atliktų darbų kokybės patikrinimas. Jei nepriklausoma komisija nustatys, jog atliekant projektavimo ar rangos darbus buvo priimti netinkami sprendimai ar darbas buvo atliktas nekokybiškai – bus reikalaujama nuostolius atlyginti“, – rašoma kelių direkcijos pranešime.
Projektavimo darbus atlikusi „Sweco Lietuva“ – darbus atlikome pagal užduotį
Kelio projektavimo darbus atliko konkursą laimėjusi įmonė „Sweco Lietuva“. Įmonės atstovė spaudai Donata Šeduikienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, jog „darbus atliko pagal užduotį“ ir pabrėžė, jog „bendradarbiaus su LAKD, sudaryta nepriklausoma komisija ir kitomis institucijomis“.
Rangovas AB „Kelių priežiūra“ – griūtis siejama su ekstremalia situacija
Projekto rangovas – AB „Kelių priežiūra“ patikino, jog apie susiklosčiusią situaciją žino – dėl to anksčiau buvo uždarytas nuplautas kelias.
„Potvynio požymiai buvo pastebėti dar iki statinio avarijos bei buvo atitinkamai reaguojama. Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, minėtas kelias dar sausio 27 d. dėl potvynio padarinių – buvo uždarytas“, – rašoma atsakyme.
Pasak AB, atlikti kelio remonto darbai atitiko statinio projektą.
„Darbai visa apimtimi atlikti pagal techninį darbo projektą, o juos atlikus – jie priimti projekto vykdymo ir techninės priežiūros vadovų, statinio statytojo. Atlikti darbai visiškai atitiko techninį darbo projektą, grindžiamą Statybos įstatymu bei statybos techniniais reglamentais. Atnaujintas statinys buvo sėkmingai perduotas statytojui eksploatacijai, patvirtinus jo atitikimą reikalavimams“, – rašė AB „Kelių priežiūra“.
AB „Kelių priežiūra“ teigimu, įvykusi kelio griūtis susijusi išskirtinai su potvynio sukelta ekstremalia situacija.
"Pirminiais duomenimis, vasario 4 d. statinio avarijos priežastys sietinos su ekstremalia situacija, kurią sukėlė potvynis ir nevaldoma vandens tėkmė. Ar buvo kitų veiksnių, susijusių su techninio darbo projekto rengimo ir įgyvendinimo procesu, nulėmusių statinio avariją, turėtų paaiškėti po statinio avarijos ekspertizės. Ją atliks speciali komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų“, – rašė AB „Kelių priežiūra“.
