Iki šiol patyręs žalą ir norėdamas gauti kompensaciją pacientas turėdavo nueiti kryžiaus kelius, mat reikėdavo įrodinėti padarytą mediko klaidą.
Dabar apie tai pakaks pranešti Pacientų žalos atlyginimo komisijai, veikiančiai prie SAM. Išnagrinėjusi atvejį ji paskirs turtinę ir neturtinę kompensaciją. Su jos dydžiu nesutinkantis asmuo galės kreiptis į teismą.
Projektu atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas paremtas nustatytais kriterijais. Siūloma nustatyti, kad pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, būtų skiriamas tam tikras balų skaičius, o vėliau visi balai sudedami ir padauginami iš balo vertės, kuri lygi 100 eurų.
Taigi, pavyzdžiui, mirus sutuoktiniui (kartu gyvenus daugiau nei 31 metus) neturtinė žala būtų įvertinta 120 balų arba 12 tūkst. eurų. Nustatytos neturtinės žalos sumos dabar siekia nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
Portalas tv3.lt jau yra rašęs, kiek siektų kompensacijos konkrečiu sveikatos sutrikdymo ar mirties atveju.
Kompensacija bus mokama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos. Sąskaitą administruos Valstybinė ligonių kasa.
Visgi komentuodamas žalos atlyginimo procesą Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie turtinę žalą, t. y. tai, ką pacientas sumokėjo už gydymą, jos dydis yra apribotas nustatytų paslaugų įkainių, todėl ne visada gali atitikti realias išlaidas.
„Žinome, kad viską ligonių kasos apmoka tais pačiais, bet ne visada rinkos realijas atitinkančiais įkainiais. Pavyzdžiui, kalbant apie odontologijos paslaugas, tai, kas įkainota, kad plomba kainuoja 3 eurus, praktikoje gali kainuoti dešimt kartų daugiau. O jie numato tik dviem kartais daugiau žalos atlyginimo.
Tai gali būti opiu klausimu, nes nuėjęs tvarkytis komplikaciją žmogus neatgaus savo išleistų pinigų. O valstybės pozicija tokia, nes bijoma, kad pacientai važiuos gydytis į kitas šalis ir pateiks sąskaitas, kurias turės apmokėti, nes kalbant apie odontologiją praktikoje tikrai būdavo nemažai tokių atvejų, kai lietuviai emigrantai atvažiuoja į Lietuvą gydytis dantis, bet jiems ne visai patinka, tada brangiai kitoje šalyje susitvarko ir prašo didesnės sumos žalai atlyginti.
Dėl to tikrai nebūčiau patenkintas dabartiniu rezultatu, bet kadangi sprendimas priimtas balsų dauguma, pacientų balsas nebuvo girdimas, nes visgi svarbesnis klausimas buvo, kaip taupyti pinigus valstybei“, – kalbėjo POLA vadovas.
Baiminasi, ar pakaks lėšų
Pašnekovo teigimu, dabar tapo daug aiškiau, kur pacientui reikėtų kreiptis ir ką daryti. Tačiau vis dėlto nerimą kelia tai, ar pakaks žalai atlyginti surenkamų lėšų.
„Dar tikrai yra neaiškumų dėl įmokų surinkimo. Privačios įstaigos privalo mokėti tą pačią įmoką – 0,1 proc. (pirmo lygio gydymo įstaiga) ir 0,2 proc. (jei antro ar trečio lygio) nuo visų gaunamų pajamų.
Bet privačių gydymo įstaigų šių pajamų niekas negali pamatyti. Taigi jie privalo mokėti, bet niekas negali pamatyti, ar moka tiek, kiek turi. Žinome apie odontologų įmones, kur yra didelė šešėlinė ekonomika. Taigi nėra aišku, kiek tų lėšų bus surenkama“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Dabar skaičiuojama, kad ši suma turėtų siekti 2,3 mln. eurų. Tačiau, pašnekovo teigimu, kokios tos sumos bus, ar jų pakaks, parodys tik laikas.
„Šis įstatymas bet kuriuo atveju yra kokybiškas žingsnis į priekį, bet vis tiek su klaidomis, kurias reikės taisyti, nors jos išryškės tik su laiku. Tačiau, viena aišku, sistema būtų diskredituojama, jei tų pajamų būtų surenkama labai mažai ir būtų sakoma pacientui, kad jam priklauso išmoka, bet nebūtų sąskaitos, iš kur mokėti. Tokią situaciją turime su vaistų kompensavimu – valstybė sako, reikia šiuos vaistus kompensuoti, bet pinigų neturime“, – palygino jis.
Pašnekovas pridūrė, kad net ir teismui įpareigojus sumokėti tam tikrą sumą, tą vis tiek reiktų padaryti iš tos pačios sąskaitos, ne iš kur kitur. Be to, iš tos pačios sąskaitos apmokamas komisijos narių darbas, brangiai atsieinantis ekspertų vertinimas.
Sena žala – sena tvarka
Š. Narbutas atkreipė dėmesį į dar vieną sunkiai suprantamą dalyką – įsigaliojus naujam įstatymui komisija realiai turės dirbti pagal dvi tvarkas.
„Jei asmuo kreipėsi žalos atlyginimo pagal naują tvarką, bet žala buvo padaryta pernai vasarą, komisija skundą turės nagrinėti pagal seną tvarką. Jei žala padaryta po sausio pirmos – pagal naują. Man tiek kaip pacientų atstovui, tiek kaip teisininkui tokia tvarka neatrodo aiški.
Taip valstybė siekia apsisaugoti. Bet šiaip tvarka turėtų atitikti šiandienos realijas, pagal tai, kokia tvarka galioja, taip prašymas ir turėtų būti nagrinėjamas“, – pastebėjo jis.
Jis priminė, kad senoji tvarka turėjusi daug trukdžių pacientui prisiteisti kompensaciją žalos atveju.
„Tuomet vėl išliks neproporcinga žalos įrodinėjimo našta pacientui. Nors jis yra silpnesnioji šalis, bet turi įrodyti visus faktus – kad tarp padarytos žalos fakto ir mediko veiksmų yra priežastinis ryšys. Tai nesusipratimas, nes Civiliniame kodekse žalą turėtų įrodinėti stipresnioji šalis.
O tą padaryti sudėtinga, nes pacientui įrodyti daugelį aplinkybių sudėtingiau, nes jis jų nekontroliuoja. Žmogus turi teisę susipažinti su savo sveikatos duomenimis, bet jie yra saugomi gydymo įstaigoje. Ir tokiais atvejais, kai jau išties matydavosi, kad gydymo įstaiga „prisidirbo“, būdavo tiesiog plėšomi įrašai iš medicininės dokumentacijos. Ir už tai jokios atsakomybės nebūdavo, tik pastabos, kad netvarkingai tvarkoma dokumentacija.
Iš e.sveikatos įrašų neištrinsi, bet ten pirmiausia jie turi atsirasti. Tad toks klausimų „marinavimas“ trejus metus ir bus sudėtinga tiek pacientams susigaudyti“, – pastebėjo Š. Narbutas.
Portalas tv3.lt jau rašė, kaip nuo šiol pacientai turės kreiptis dėl žalos atlyginimo.