Šios problemos buvo aptartos Kauno apygardos teisme vykusioje konferencijoje „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“.
Konferencijos metu dėmesys skirtas būtent atvejams, kuomet asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti – jų išnaudotojai juos verčia užsiimti kišenvagystėmis, vagystėmis, prekyba narkotikais ir kita veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu išnaudojančių asmenų pasipelnymu.
Neretai prekybos žmonėmis aukas ginantis advokatas Dalius Povilius teigia, jog į prekybos žmonėmis pinkles patenka gana skirtingi žmonės, tačiau jo vertinimu, aukas vienija bendras panašumas – pažeidžiamumas.
„Nukentėjusieji yra kažkokia forma asocialūs – neintegruoti į visuomenę, nesilaikantys visuomenės taisyklių“, – teigė D. Povilius.
D. Poviliaus teigimu, dėl šių žmonių praeities, jiems neretai būna sunku kreiptis į policiją.
„Jiems reikia peržengti per save ir bendrauti su policija“, – kalbėjo advokatas.
„Tas žmogus kreipiasi į policiją, ateina ir policininkas klausia – o ką vėl prisidirbai? Juk tas asmuo buvo prieš du metus už vagystę baustas. Ir jis negali būti garantuotas, kad pakalbėjus, vėl taip neatsitiks“, – pridūrė D. Povilius.
Panašią nuomonę išsakė ir Konstitucinio teismo teisėjas, bei kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės GRETA narys Aurelijus Gutauskas sako, jog daugelis asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, dažnai nelaiko saves aukomis. Anot teisėjo, dažniau nukenčia vyrai.
A.Gutausko teigimu, dažniausiai nustatomas kompleksinis pažeidžiamumas – prasta finansinė padėtis, silpni socialiniai ryšiai, kriminalinė praeitis.
Aukoms daromas poveikis
Advokatas pasakoja, jog maždaug ketvirtadalis prekybos žmonėmis bylų pasižymi poveikio darymo elementais. O aukų išnaudotojams ne visuomet paskiriamos griežčiausios kardomosios priemonės.
„Jie žino, kur nukentėjusysis gyvena, kaip jį paspausti“, – liudijo advokatas
D. Povilius pateikė ir vienos bylos pavyzdį, tiesa, nenorėjo atskleisti, apie kokią konkrečiai bylą kalba.
„Jau byla apeliciniame teisme. Policija pastato operatyvininkus visą dieną budėti prie nukentėjusios namų, o ji atsisako išvažiuoti iš namų. O pasirodo, kad dar dieną prieš ją pasiėmė, dvi dienas apdirbinėjo. Neminėsiu, apie kurią teisėją kalbu, tačiau Apeliacinio teismo teisėja, matydama, kokia yra byla, per 15 minučių pajausdama asmenį, išprašė papasakoti viską ir galiausiai byla baigėsi gerai“, – pasakojo D. Povilius.
Advokatas pasakojo, jog aukos neretai būna tiek paveiktos įvykių, jog nesugeba nupasakoti savo istorijos.
„Buvo viena išskirtinė byla – žmogus pasakoja vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip. Policija bandė įrodymus surinkti pusę metų, tyrimas buvo nutrauktas“ – pasakojo advokatas.
Kasmet pagalbos sulaukia šimtai žmonių
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, jog kasmet pagalbą centras suteikia keliems šimtams žmonių. KOPŽI yra nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms, vykdanti prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniame lygmenyje.
Anot K. Mišinienės, 2023 m. centro pagalba buvo suteikta 321 asmeniui, iš jų – nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų – 138 asmenys. O iš jų, 48 asmenys buvo nukentėję nuo vertimų daryti nusikaltimus. Beveik visuose KOPŽI skyriuose daugiau nukenčia vyrai – Marijampolė vyrai sudarė daugiau nei 70 proc. visų atvejų. Tik Kauno apygardoje moterys nukentėjo dažniau, nei vyrai.
Nukenčia ir fiziškai stiprūs
Visuomenėje neretai susiduriama ir su idealios aukos fenomenu – aukos yra dažniau kaltinamos tuomet, kai neatitinka įsivaizduojamos aukos vaidmens. Pavyzdžiui, jeigu auka yra pasyvi, gležna moteris, visuomenės nariai bus labiau linkę suprasti jos patirtą traumą – kita vertus, visuomenės nariai mažiau linkę tikėti aukomis, kurios pavyzdžiui vartoja narkotines medžiagas, pačios elgiasi agresyviai. Šį fenomeną anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė.
„Visuomenė įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti auka, nukentėjęs asmuo, ir kaip turėtų atrodyti skriaudėjas. Kuo labiau auka atitinka portretą, tuo labiau gali tikėtis visuomenės atjautos. Tai galėtų būti gležnos, tvarkingos išvaizdos asmuo, na pvz grįžtantis iš darbo, paskaitų ar pan. Staiga išnyra blogietis, nusikaltėlis, kuris piktai atrodo ir nori tik kenkti. Tada įvyksta susirėmimas, kuomet nusikaltėlis auką muša, o ji priešinasi. Kuo toliau nuo šios istorijos yra įvykęs nusikaltimas, tuo sunkiau patikėti, kad tai buvo nusikaltimas“, – anksčiau kalbėjo R. Jureliavičiūtė.
Savo pranešimo metu, KOPŽI vadovė pateikė ir vieno atvejo analizę. Šis asmuo – 29 metų vyras, baigęs 9 klases, gyvenantis Raseinių kaime. Jis aukštas, stambaus sudėjimo, tad visai nepanašus į tipinę auką. Nepaisant to, ir šis žmogus patyrė išnaudojimą.
Kaip pasakojo K. Mišinienė, vyras vaikystėje augo skurdžioje aplinkoje, šeimoje buvo girtaujama, Baigęs 9 klases jis dirbo trumpalaikius darbus, uždirbo nepastovias ir mažas pajamas, kaupėsi skolos. Nepaisant šių aplinkybių, vyras neprarado vilties ir norėjo išvykti iš kaimo, įsikurti, užsidirbti pinigų.
Ir taip juo pasinaudojo prekeiviai žmonėmis. Grasinimais, naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, jis buvo verbuojamas atlikti nusikalstamas veikas Vokietijoje – vogti automobilius.
Prievarta tęsėsi ir Lietuvoje – vyras buvo verčiamas imti greituosius kreditus, ieškoti asmenų, kurių vardu būtų galimybė imti greituosius kreditus – gautus pinigus atiduoti kitiems asmenims. Netrukus lėšų gražinti kreditams neliko – pradėjo kauptis antstoliai.
Vėliau žadant darbą statybose, vyras buvo išvežtas į Olandiją, vykdyti žaibiškas vagystes juvelyrikos parduotuvėse.
Galiausiai, jis išvyko į Ispaniją, kur pateko į išnaudotojų spąstus – buvo laikomas nelaisvėje, vergiškomis sąlygomis dirbo ūkyje, buvo atimti jo asmens dokumentai.
Kaip pasakojo KOPŽI vadovė, minėtas vyras ir toliau lieka pažeidžiamu – vaikystės traumos lieka neįveiktos, slegia skolos antstoliams, nepastovi psichologinė būsena, kitos problemos.
Liudija byloje
K. Mišinienės teigimu, nepaisant sunkumų, minėtas vyras bendradarbiauja su teisėsauga, duoda parodymus prekybos žmonėmis byloje, 8 metus laiko palaiko kontaktą su KOPŽI.
Tiesa, KOPŽI nurodo, jog padėti vyrui – nelengva. Gyvenamosios vietos įstaigų darbuotojai yra susidarę išankstinę (neigiamą) nuomonę apie vyrą, o galinčių padėti kvalifikuotų specialistų regionuose – mažai. Be to, teismo procesai trunka ilgai, o jų metu, aukai daromas poveikis. Trukdo ir kiti veiksniai – artimieji vyrui nepadeda, mažų miestelių pareigūnai nusiteikę priešingai.
Nepaisant sunkių aplinkybių, K. Mišienienė sako, jog vyras bando stotis ant kojų, kad ir su kokiais gyvenimo iššūkiais susiduria.
