Paaiškėjo Karbauskio sąlygos Vėgėlei: jokio penketuko, galbūt ministerija, o ateity – nauja galinga kova

Pasak R. Karbauskio, artėjančiuose Seimo rinkimuose I. Vėgėlė galėtų gauti poziciją tik už pirmojo penketuko ribų, nes pirmosios vietos kandidatų sąraše bus skiriamos tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariams. Kaip žinoma, kandidatų sąrašą ketina vesti Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, o pats R. Karbauskis į Seimo rinkimus kol kas neketina eiti. 

I. Vėgėlei taip pat siūloma likti politikoje, būti aktyviam ir orientuotis į 2029 metų prezidento rinkimus, kuriuose jau nebedalyvaus dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir išaugtų galimybė šiuos rinkimus laimėti. 

„Šitoje situacijoje reikia projektuoti save į kitus rinkimus, kada nebebus G. Nausėdos. O jis turi visus šansus. Per tuos penkerius metus turi įvykti kažkas netikėto, turi išaugti kažkoks naujas politikas, kuris galėtų su juo konkuruoti. Jei vaizdas išlieka panašus kaip dabar, tai Ignas lieka favoritas ateičiai. Aš jam tą ir sakau, kad siekiant po penkerių metų tapti prezidentu reikia nepasitraukti iš politikos, joje likti, būti aktyviam. Tai čia mano pozicija. Šitą aš bandau jam sakyti, mes šnekamės, kaip tai galėtų atrodyti“, – sakė R. Karbauskis. 

Nors tiesiai tai nebuvo pasakyta, bet iš R. Karbauskio galima suvokti, kad jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pasisektų Seimo rinkimuose ir partija dalyvautų valdančiosios koalicijos formavime, tai I. Vėgėlė galbūt galėtų tikėtis teisingumo ministro portfelio. 

„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi vieną silpną vietą – mūsų partijoje nėra daug žmonių, kurie turėtų teisinį išsilavinimą. Tokių žmonių, kurie galėtų pretenduoti į teisingumo ministrus, mes iš viso nelabai turime. Tai vėlgi, ta šešėlinė Vyriausybė, kurią turime, mes ją turime atitinkamai pertvarkyti, sustiprinti, kad ji būtų analogiška tam, kas galėtų būti jeigu būtų. Ta prasme, kad žmonės, kurie užima pareigas šešėlinėje Vyriausybėje, susiklosčius deryboms taip, jog mums atitenka tam tikros pareigos, tie patys žmonės ir būtų siūlomi. Kad visiems būtų aišku, kas bus ministras, jei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės tą ar aną atsakomybę. Ne po rinkimų reikia apie tai galvoti, o šiandien“, – sako pašnekovas. 

Karbauskis siekia vertybinio grynumo

Galutiniai sprendimai – bendradarbiauti ar ne – gali būti priimti šį penktadienį vyksiančiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje. 

„Mes su juo šnekame, kaip padaryti taip, kad  kuo daugiau žmonių, panašių vertybių, patektų į Seimą“, – atitarė R. Karbauskis. 

„Jis pats rodo daug iniciatyvos, tikrai daug. Jis pats gali patvirtinti, jog šiandien dienai nėra problemų, kad susitartume. Ar mes susitarsime iki penktadienio? Aš tiktai pasakysiu viena: jis nebus pirmas, jeigu susitarsime. Tai akivaizdu, jis pirmas nebus. Ir antras nebus. Ta prasme, jeigu susitarsime, jis nebus nei pirmas, nei antras“, – pasakojo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. 

Pasak politiko, su I. Vėgėle kalbamasi, kaip padaryti, kad į Seimą patektų kuo daugiau vadinamosioms tradicinėms vertybėms atstovaujančių žmonių, tačiau R. Karbauskis suinteresuotas, kad didžiąja dalimi tai būtų ne pavieniai veikėjai, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, kurie yra patikrinti per laiką ir kuriais galima pasitikėti. 

„Pirmame penketuke bus tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žmonės“, – sako R. Karbauskis, bet neatmetė galimybės, kad sąraše galėtų būti įtraukta kažkiek nepartinių arba kitų partijų žmonių, tad sąrašas galėtų būti koalicinis. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas kalba apie tam tikrą vertybinį grynumą, kurį norėtų pasiekti tiek formuojant kandidatų sąrašą, tiek kalbant apie partiją apskritai.

Valstiečiai žalieji yra gana kompaktiška politinė jėga, kurioje yra vos apie 3,8 tūkst. narių. Ir tai yra sąmoningas pasirinkimas. Tik R. Karbauskis šį pasirinkimą – neplėsti partijos narių skaičiaus – motyvuoja „vertybiniu grynumu“, bet motyvai gali būti ir sudėtingesni: dideles partijas sunkiau sukontroliuoti, atsiranda lyderystės iššūkių, kairė ranka nežino, ką daro dešinė, vertybiniai susidūrimai lemia skilimus, kaip kad nutiko po 2020 metų Seimo rinkimų, kai nuo valstiečių atsiskyrė Sauliaus Skvernelio pasekėjai ir sukūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. 

„Vertybinis grynumas yra daug didesnė vertybė nei partijos dydis apskritai. Aš nežinau, ar mums pavyks tai padaryti, ar ne, bet žmonių, kurie gali išeiti į gatvę, gali eiti per žmones, yra idėjiniai, mes turime dvigubai daugiau nei partijos, turinčios dvigubai daugiau narių. Čia yra esmė, mes siekiame to grynumo, nes tai idėjiniai žmonės, pasiruošę kovoti už tas vertybes“, – sako R. Karbauskis. 

Vėgėlė nori jungtinio sąrašo 

I. Vėgėlė prezidento rinkimuose liko trečias, tad jo dalyvavimas Seimo rinkimuose galėtų sustiprinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Bet advokatas norėtų būti ne kažkelinta valstiečių ir žaliųjų sąrašo puošmena, o jungtinio sąrašo lyderiu, bandė burti įvairias koalicijas, tik nesėkmingai. 

„Gal susitarsim, gal nesusitarsim – sunku pasakyti. Aš dar vilties neprarandu, bet kaip bus, taip. Tačiau dedu pastangas. Manau, kad į savaitės pabaigą bus galima rimčiau pasakyti, dabar nelabai turiu, ką sakyti. Jau ir aš pavargau nuo tų visų išsitęsusių diskusijų su visais ir viso koordinavimo, bet dar luktelkit“, – portalui tv3.lt aiškino I. Vėgėlė. 

„Aš noriu, kad tai būtų reali koalicija ar jungtinis sąrašas ir stengiamės rasti bendrus sąlyčio taškus, kokius žmones galėtume tame sąraše matyti. Manau, kad tai būtų prasminga“, – pridūrė buvęs kandidatas į prezidentus. 

Tačiau, pasak I. Vėgėlės, su politikais kalbėtis yra sunku, nes kiekvienas jų save iškelia į pirmąją vietą. „Bet matote, jeigu čia niekas nesikeis, Seimas bus labai margas. Jeigu nebus jokios telkties, Seimas bus margas, o eiti į tą margą Seimą, daužytis keturių-penkių partijų koalicijoje ar opozicijoje – kokia prasmė?“ – klausia I. Vėgėlė. 

I. Vėgėlė bendradarbiavimui su valstiečiais žaliaisiais bandė įkalbinti Vytauto Radžvilo vadovaujamą Nacionalinį susivienijimą ir Stanislovo Buškevičiaus partiją „Jaunoji Lietuva“, bet su Nacionaliniu susivienijimu derybos nebuvo nė prasidėjusios, o „Jaunoji Lietuva“ norėtų prisišlieti, bet klausimas, kiek tai naudinga valstiečiams žaliesiems. 

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skėčiu „palįsti“ norėjo Petras Gražulis su savo Tautos ir teisingumo sąjunga, bet R. Karbauskio tai nesužavėjo, todėl P. Gražulis subūrė Tautos ir teisingumo sąjungą, Rimanto Jokio Dagio Krikščionių sąjungą, taip pat Kęstučio Juknio Profesinių sąjungų centro ir Raimundo Grinevičiaus asociaciją „Lietuvos šeimų sąjūdis“. 

„Jis norėjo, jis siūlė jungti partijas, bet į tai galiu atsakyti paprastai: „Ką su kuo jungti? Kas su kuo jungiasi?“ Aš P. Gražulį žinau, žinau dar gal kelis žmones, bet daugiau išvis nieko nežinau, jų nėra nei savivaldybių tarybose, niekur. Tai negali būti net diskutuojama, kad kažką su kažkuo jungti“, – sakė R. Karbauskis.