Komisijos posėdžio pradžioje jos pirmininkas Mečislovas Zasčiurinskas paprašė pamiršti, kad yra nagrinėjamas būtent P. Gražulio teisinio imuniteto klausimas. Jis prašė atsiriboti nuo visų simpatijų ir antipatijų ir svarstyti šį klausimą, tarsi tai būtų eilinis Seimo narys.
P. Gražulis: ateityje elgčiausi taip pat
P. Gražulis komisijai tvirtino, kad į protesto akciją ėjo norėdamas su kitais žmonėmis išsakyti savo nuomonę. Jis patvirtino, kad teigė dezinfekuosiąs Gedimino prospektą. Pasak P. Gražulio, prieš eitynių pradžią su kitais žmonėmis jis nusprendė nueiti į Gedimino prospektą išgerti kavos, tačiau į prospektą praleistas nebuvo.
„Ėjom ten, kur visi ėjo, išgerti kavos. Išdygo dešimt policininkų“, – pasakoja politikas. Pasak jo, pareigūnai atsisakė paaiškinti, kodėl neleidžia jo į Gedimino prospektą. „Kadangi man nieko nepaaiškino, kodėl nepraleidžia, aš bandžiau eiti“, – teigia P. Gražulis.
Vėliau politikas komisijai pasakojo, kaip buvo įsodintas į autobusiuką ir nuvežtas į 3 policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas protokolas. „Labai keista, tą patį dariau vieną ir kitą kartą. Kai paleido, aš vėl nuėjau į tą patį mitingą, bet tada nebesuėmė, antrankių nebedėjo“, – stebėjosi jis.
Pasak P. Gražulio, homoseksualai eitynių metu galėjo daryti ką nori. P. Gražulis tvirtina, kad vienas iš eitynių dalyvių trims minutėms nusiėmė kelnes, demonstravo savo organus ir tyčiojosi iš skaitomos maldos, tačiau suimtas nebuvo.
„Elgiausi pagal savo sąžinę, kaip ir sovietiniais laikais, kai atsisakiau eiti į kariuomenę. Pasielgiau principingai ir drąsiai ir ateityje taip elgčiausi“, – patikino P. Gražulis. Politikas patikino, kad iki šiol jaučia suėmimo pasekmes, jam esą tirpsta viena ranka. Be to, jis pareiškė, kad taip žiauriai su juo nesielgė net sovietinių laikų milicininkai.
P. Gražulio advokatas komisijai tvirtino, kad P. Gražulis STOP linijos kirtęs nebuvo, o policija jokio įspėjimo jam pateikusi nebuvo. Advokatas pakartojo, kad P. Gražulį policija pradėjo stumdyti dar gerokai prieš STOP liniją. Jis tvirtino, kad P. Gražulio veikloje nebuvo jokio administracinio pažeidimo turinio.
Vilniaus policijos vadas: Seimo narys neturi teisės pažeidinėti įstatymų
Savo įvykių versiją pateikė ir komisijos iškviestas Vilniaus policijos vadas K. Lančinskas. „Prieš kiekvieną didelį renginį policija daro rizikos vertinimą ir rengia specialų planą, pagal kurį planuojamos priemonės ir policijos veiksmai, priklausomai nuo to, kaip vystysis situacija“, – teigė jis.
Prieš renginį kilo isterija viešojoje erdvėje, tvirtino K. Lančinskas: „Situacijos analizė rodė, kad yra labai didelė rizika, kad kils neramumai.“ Jis paaiškino, kad policijos įstatymas numato galimą apribojimą patekti į tam tikrą teritoriją, kad būtų užtikrintas saugumas ir tvarka. Tą ir numatė policijos planas.
K. Lančinskas pasakojo, kad prospektas buvo padalintas į sektorius, kiekvienas iš kurių turėjo savo vyriausiąjį pareigūną, kuriems suteikti atitinkami įgaliojimai, tarp kurių buvo neramumų prevencija. Jis pasakojo, kad policija gavo informaciją, kad prie Katedros aikštės susirinko kelios dešimtys žmonių, kurie yra agresyviai nusiteikę ir eina link eitynių dalyvių.
„Policijos pareigūnai stojo skersai prospekto ir imitavo STOP juostą, kad užkirstų kelią priešiškai nusiteikusiems asmenims patekti į eitynių teritoriją“, – pareiškė K. Lančinskas.
Pasak K. Lančinsko, visi pareigūnų veiksmai buvo paremti policijos veiklos įstatymu. Daug kalbų sukėlęs P. Gražulio „išnešimas“, pasak jo, taip pat yra normali praktika. „Išnešimas yra visame pasaulyje naudojama metodika – asmens pašalinimas arba išnešimas iš tam tikros teritorijos“, – teigė Vilniaus policijos vadas.
„Nei vienam įstatyme neparašyta, kad Seimo narys turi teisę pažeidinėti įstatymus. Jis buvo vienas iš tų asmenų, kurie aktyviais veiksmais skatino neramumus“, – teigė K. Lančinskas.
K. Lančinskas patikino, kad jokie speciali policijos planai konkrečiai P. Gražuliui rengiami nebuvo. „Lengva kaltini pareigūnus. Pareigūnai yra ne robotai, jie irgi patenka į stresines situacijas“, – pareiškė jis. K. Lančinsko manymu, policijos pareigūnai elgėsi profesionaliai.
K. Lančinskas pakartojo, kad P. Gražulis suimtas nebuvo. Pasak jo, jis paprasčiausiai buvo pašalintas iš renginio vietos, o antrankiai politikui buvo uždėti dėl to, kad jis priešinosi policijos pareigūnams. Vilniaus policijos vadas akcentavo, kad policininkai neprovokavo P. Gražulio.
Prokurorė: P. Gražulio laisvė suvaržyta nebuvo
Kaltinimus P. Gražuliui ir prašymą leisti suvaržyti jo laisvę komisijai pakartojo generalinės prokuratūros deleguota prokurorė. Pasak jos, politikas rėmėsi šiurkščia jėga, stūmė pareigūnus, nereagavo į policijos perspėjimus ir veržėsi į renginį, nors pareigūnai jo prašė to nedaryti.
Prokurorė pareiškė, kad prokuratūros vertinimu, policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir adekvatūs. Šiais veiksmai buvo siekiama užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimui ir užtikrinti tvarką seksualinių mažumų eitynių metu.
Prokurorė akcentavo, kad P. Gražulio laisvė suvaržyta nebuvo, jam tik buvo taikoma kardomoji priemonė. „Jis suimtas nebuvo. To, kas buvo, negaliu laikyti laisvės suvaržymu“, – tvirtino ji. Antrankiai esą politikui uždėti buvo tik tam, kad būtų palaikyta renginio tvarka. Pasak prokurorės, policija jokio išankstinio plano suimti P. Gražulį neturėjo, tačiau buvo įvertinusi ir politiko pasisakymus prieš renginį.
Lietuvos Konstitucija neleidžia suvaržyti Seimo nario laisvės. Tiesa, parlamentaras gali būti suimtas, jei yra užtinkamas darantis nusikaltimą.
Ne pirmas kartas
Generalinis prokuroras Darius Valys teisinę P. Gražulio neliečiamybę panaikinti paprašė rugsėjo 17 dieną. Parlamentaras kaltinimas policijos nurodymų nevykdymu ir pasipriešinimu policijos pareigūnams seksualinių mažumų eitynėse. Jam gresia piniginė bauda arba suėmimas iki 30 parų.
Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri turės likusiems Seimo nariams pateikti siūlymą, ar atimti parlamentaro imunitetą. Galutinai Seimas P. Gražulio teisinio imuniteto klausimą spręs balsavimu. Tam, kad imunitetas būtų panaikintas, prireiks 71 Seimo nario balso.
P. Gražulio teisinės neliečiamybės klausimas nagrinėjimas ne pirmą kartą. 2010 metais šis klausimas buvo svarstytas taip pat po Vilniuje vykusių seksualinių mažumų eitynių. Tąkart Seimas nesutiko leisti P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Seimas įpareigojo komisiją sprendimą priimti iki spalio 7 dienos. Į artimiausią posėdį komisija susirinks kitą savaitę, antradienį.
