Teismo posėdžiai, vykę Londono aukščiausiajame teisme, prikaustė visuomenės dėmesį ne mažiau nei Graikijos problemos. Rusijoje, sakoma, šis „amžiaus procesas“, užviręs tarp dviejų magnatų – Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus, prie televizorių sutraukė kur kas daugiau žiūrovų nei populiarusis serialas „Peterburgo banditai“.
Teisme buvo pripasakota tokių dalykų, apie kuriuos vargu ar kita proga kas nors būtų galėjęs iš magnatų išpešti, nebent patys memuaruose būtų aprašę.
Tarkime, R. Abramovičius pasakojo, kad per trejus metus už savo verslo apsaugą B. Berezovskiui jis sumokėjo 200 mln. JAV dolerių, o per šešerius – 1,3 mlrd.
Jei tikėtume tuo, ką brangių advokatų primokytas kalba „Chelsea“ savininkas, B. Berezovskis tiesiog jį reketuodavo. Paskambindavo ir sakydavo: „Reikia pinigų.“ Daugiausia – grynaisiais. Tarkime, 5 mln. dolerių lagaminėlyje.
Pinigai neva buvo mokami už politinę ir fizinę apsaugą, kurią tuomet labai įtakingas B. Berezovskis („ledlaužis, išspręsdavęs visus klausimus“) galėjo suteikti. Teisme ši sąvoka sukėlė sumaištį. Paprašytas paaiškinti, R. Abramovičius rado tinkamą apibrėžimą: „Tai ilgai trunkantys santykiai, lydimi daugiau ar mažiau reguliarių mokėjimų.“
Rusijos oligarchai turi vieną stiprybę – nebijo purvo. Pasekmių taip pat. Todėl atskleisti faktai, kad įsigyjant „Sibneft“ buvo vykdomas sąmokslas, duodami kyšiai aukščiausio lygio pareigūnams (pačiam Rusijos KGB vadovui), kuriamos schemos, kaip išvengti mokesčių, pasitelkta apgavystė ir šantažas, liks bylos tomuose. Juk bylos esmė – kita.
B. Berezovskis aiškina, kad spaudžiamas R. Abramovičiaus buvo priverstas parduoti turimas „Sibneft“ ir aliuminio gamyklų akcijas gerokai pigiau nei reali jų kaina. Dėl to jis neva patyrė nuostolių ir dabar reikalauja kompensacijos – 5,6 mlrd. dolerių.
Kam B. Berezovskiui reikalingas toks striptizas? Juk pralaimėjimas reikštų susinaikinimą. Tačiau šalia yra advokatai, jau svajojantys apie sėkmės mokestį. Jie gerai pasikaustę, tad byla gali būti ir laimėta. O kas tada?
Šis reikalas turi politinę potekstę. Juk ne kas kitas, o Vladimiras Putinas kaltas, kad B. Berezovskis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ir neturi galimybės grįžti Rusiją. Laimėta byla reikštų, kad vienas pagrindinių būsimo prezidento kasininkų yra nukenksmintas. Tai suteiktų B. Berezovskiui ne tik moralinę, bet ir finansinę satisfakciją. „Atėmėte ten, atiduosite čia.“
Eiliniams stebėtojams tas pats, kas laimės. Britai tikrai neturi poreikio leisti mokesčių mokėtojų pinigų kovodami su Rusijoje tarpstančia korupcija. Todėl niekas nesitiki, kad išaiškėjus nusikalstamiems faktams kaltininkai bus nuteisti, R. Abramovičius išsiųstas į savo karjeros lopšį – Čiukotką, tik ne į gubernatoriaus vietą, bet į jos garsiuosius kalėjimus. Teismas tik įrodė, jog tam, kad taptum oligarchu, nebūtina turėti pagal visas taisykles įgytą išsilavinimą, kad įsigytum didelę naftos kompaniją, nereikia turėti savų pinigų, o kad valdytum didžiausią futbolo klubą, nereikia mokėti anglų kalbos.
