Tačiau kaip tokios viešos santykių dramos paveikia šeimą, vaikus, ar tai tikrai geras sprendimas ir ką apskritai reikėtų žinoti apie komentarus internete? Apie visa tai naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
„Kas nors žino Karolinos naują čiuvą? Įdomu būtų susipažinti su kuo dukra gyvens“, – rašė reperis, užmindamas tikrą mįslę. Netrukus į OG Version žinutę sureagavo ir pati Karolina. Ji socialiniuose tinkluose pasidalijo mintimis, kodėl renkasi neatskleisti viešų detalių apie santykius.
Be to, reperio įrašas po kiek laiko dingo iš socialinės erdvės, o D. Ježerys išplatino kitą viešą pareiškimą apie tai, kad kai kurios istorijos neturi būti aiškinamos viešumoje.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichologu Gediminu Navaičiu ir paklausė, kaip viešas santykių aiškinimasis gali paveikti šeimą bei vaikus. Pabrėžiame, kad ekspertas komentavo bendrines situacijas, o ne konkretų atvejį.
Viešas santykių aiškinimasis
Psichologas G. Navaitis atkreipia dėmesį, kad viešas santykių aiškinimasis tampa vis dažnesniu reiškiniu.
„Jeigu prieš 10 metų santykių aiškinimasis internetinėje erdvėje buvo išimtis, tai šiandien tokių situacijų matome vis daugiau. Įdomu tai, kad kartais viešiems pasisakymams postūmį duoda visiškai nesvarbūs dalykai“, – sako psichologas.
Jis pateikė pavyzdį, iliustruojantį, kaip neretai prasideda beprasmiai ginčai internete:
„Pavyzdžiui, moteris nuvažiuoja į užsienio kurortą ir įkelia nuotrauką su maudymosi kostiumėliu. Vienas žmogus pakomentuoja, kad ji atrodo prastai, kitas – kad gražiai, ir taip užsimezga konfliktas. Toks ginčas neturi jokios prasmės.“
Pasak psichologo, pagrindinis klausimas yra: kodėl žmonės jaučia poreikį savo asmeninius reikalus viešai aptarinėti su kitais, kartais net su visiškai nepažįstamais žmonėmis? Jis priduria, kad šis pavyzdys padeda geriau suprasti internetinių barnių psichologiją.
„Psichologijos teorijoje egzistuoja daugybė asmenybės tipologijų. Viena iš jų skiria vadinamuosius „lydinio“ ir diferencijuotus žmones.
Lydinio žmonės yra emociškai susieti su šeima, stipriai priklausomi nuo kitų, o diferencijuoti – labiau savarankiški, gebantys atskirti save nuo aplinkos“, – aiškina G. Navaitis.
Jis pabrėžia, kad šis skirtumas susijęs su žmogaus brendimu. Iki gimimo visi esame visiškai susiję su savo aplinka, tačiau vėliau turime išmokti suvokti save kaip atskirą individą.
„Visi žmonės susiduria su problemomis. Diferencijuoti žmonės bando jas spręsti savarankiškai, o lydinio žmonės ieško sąjungininkų.
Nors kartais tai gali būti naudinga, internetinėje erdvėje dažniausiai matome žmones, kurie ieško pritarimo, nors tas palaikymas realios praktinės naudos neturi“, – sako psichologas.
Ragina nekartoti vienos klaidos
Paklaustas, kaip viešas santykių aiškinimasis gali paveikti šeimą ir vaikus, psichologas G. Navaitis teigia, kad tokios dramos ugdo tas pačias elgesio tendencijas.
„Tokie veiksmai nėra skirti problemoms spręsti – jie labiau siekia pritarimo ir palaikymo. Kadangi vaikai šį elgesį stebi šeimoje, jų natūrali reakcija – siekti lojalumo abiem tėvams.
Dažniausiai vaikas atsiduria keblioje padėtyje ir pasirenka atsiribojimo strategiją: „Aš nesikišu“, – aiškina psichologas.
Pasak G. Navaičio, vaikas išmoksta atsiriboti nuo konfliktų, tačiau ilgainiui tai gali tapti kliūtimi jo paties santykiuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
