Įtarus odos vėžį ar melanomą, pacientui bus pasiūlytas kitas apsilankymas, kurio metu būtų atliekami reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai ir gydymas.
Geriau jaustis saugiai, nei vėliau gailėtis
Specialistai teigia: odos vėžys gali būti matomas, tik reikia aktyviai apžiūrėti savo odą. Deja, statistika ne tokia pozityvi – mes, žiūrėdami į savo odą dažniausiai nekreipiame dėmesio į atsiradusius pakitimus arba per ilgai juos ignoruojame. Verta žinoti, kad jei laiku kreipiamasi į dermatologus, ankstyvos stadijos vėžys išgydomas 97 proc. Pasak LR Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, penktus metus dalyvaujančios Euromelanomos dienos pristatymuose, per 4 metus patikrinta apie 5 tūkst. žmonių, 12 proc.iš jų rasta jiems reikšminga patologija. Deja, diagnozuojama daugiau II stadijos odos vėžys. „Šių metų akcijos moto: „Žiūrite, bet nematote“, – sakė viceministrė. – Ir tai akivaizdžiai parodo statistika – per pastarąjį dešimtmetį susirgimų melanoma išsaugo dvigubai. Žmonės patys gali pastebėti odos pakitimus, bet neturi pakankamai žinių, kaip juos vertinti ir nesupranta, kada jau reikia kreiptis į medikus“.
Kiekvienas turime odos dėmių. Tai visiškai natūralu, kad jos naujai atsiranda augant ir bręstant. Tačiau kai kada pigmentinės dėmes yra pavojingesnio odos susirgimo ženklas. „Tik nereikia bijoti tikrintis“, – tvirtina VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė, Euromelanomos komiteto koordinatorė Doc. dr. Matilda Bylaitė. – „Nors odos ligos apaugusios mitais, kad tokių darinių geriau nejudinti, nes jie išplis, arba bijomasi išgirsti baisią diagnozę – vėžys, noriu nuraminti, kad dviems trečdaliams pasitikrinusių jokių piktybinių odos pakitimų nerandame. Kita svarbi žinia: ankstyvos stadijos odos vėžys gerai gydomas, tam pakanka ir priemonių ir vaistų, todėl laiku susirūpinus, daug šansų, kad greitu metu vėl gyvensite normalų gyvenimą. Visada geriau jaustis saugiai, nei vėliau gailėtis“.
Kam gresia odos vėžys?
Mūsų oda, atrodo, yra geriausiai matoma kūno dalis – ne veltui tai pats didžiausias mūsų organas, tačiau, pasak gyd. dermatovenerologės dr. Rūtos Gancevičienės, odos vėžys gali lokalizuotis ir mums visai nematomose vietose. Pasirodo, „mėgiamiausia“ jo vieta yra galva, t.y. plaukuota galvos dalis. Todėl medikai tikisi ne tik mūsų pačių sąmoningumo, jog apžiūrėsime vienas kitą, jie kreipiasi ir į kirpėjus, masažuotojus, kitus grožio specialistus, kad ant kliento kūno pastebėję įtartinus darinius, keistus apgamus, rekomenduotų jam kreiptis į gyd. dermatologus. Be to, pasak medikės, odos vėžys – neskauda, todėl dauguma žmonių į kažkokius pakitimus tiesiog nekreipia dėmesio, žinoma, jei jis nepasireiškia kitoje iš dažniausiai pasitaikančių vietų – ant veido.
Odos vėžiu dažniau serga moterys, pavojingiausias amžius nuo 30 iki 59 metų, tačiau jos, matyt, labiau rūpinasi savimi, laiku gydosi. Vyrų serga mažiau, deja, miršta nuo šio vėžio – daugiau. „Tad mielos moterys“. – kreipėsi viceministrė. – „Būkite dėmesingos savo vyrams, broliams, tėvams, sūnums ir pažiūrėkite jų odą, o sunerimusios, siųskite pas gydytojus“.
Apskritai didesnę nei įprasta odos vėžio riziką turi šviesios odos arba greitai saulėje nudegantys žmonės. Rizikuoja ir tie, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę arba tiesiog daug laiko praleidžia saulėje (dirba, poilsiauja) arba mėgstantys paieškoti intensyvios saulės ir greitai nudegti per trumpą laiką, pvz., atostogaujant šiltuose kraštuose. Gerų prognozių nėra ir soliariumų mėgėjams. Dėmesingesni sau turi būti žmonės, kurie turi daugiau nei 50 apgamų; vyresni nei 50 metų amžiaus (nes vyresniame amžiuje organizmas jau būna sukaupęs tam tikrą dozę saulės spindulių, todėl vėžys kaip tik tada ir būna linkęs pasireikšti). Stebėkite save atidžiau, jei turite artimuosius, sergančius ar sirgusius odos vėžiu ar melanoma; tie, kam buvo atlikta organų transplantacija ir reguliariai vartojantys imunitetą silpninančius vaistus.
Bet odos vėžys gali atsirasti ir tiems, kas nepatenka į padidėjusios rizikos grupes, todėl odą reikia tikrintis reguliariai.
Kada reikia sunerimti? Į ką reikia atkreipti dėmesį apžiūrint odą?
Euromelanomos komiteto narys dr. Viktoras Sidorovas akcentavo, kad į medikus reikia kreitis, jei pastebėjote nors vieną iš šių keturių diagnostinių kriterijų:
Jūsų apgamas yra asimetriškas, t.y. tarsi sulenkus jį per pusę, viena pusė nėra kitos pusės veidrodinis atspindys. „Pikti“ apgamai yra ir tie, kurių sienelės nelygios ir neryškios. Apgamai yra ne vienos spalvos arba turi baltų, raudonų ar geltonų dėmelių. Apgamo skersmuo didesnis nei centimetras.
Bet kokiu atveju reikia stebėti dėmes, kurios keičia dydį, spalvą ir/ar formą; atrodo kitaip nei kitos; yra asimetriškos; šiurkščios ar pleiskanojančios; yra kelių atspalvių; didesnės nei 6 mm; niežti; kraujuoja ar šlapiuoja; turi perlamutrinį atspalvį; atrodo, kaip žaizdos, bet negyja.
„Vienintelis odos vėžio gydymas yra profesionaliai pasiruošusių specialistų atlikta operacija“. – pabrėžė Viktoras Sidorovas. – „Todėl žinokite, kad čia nepadės nei lazeris nei kitokios privačiai galbūt siūlomos procedūros. Tokios procedūros gali tik pakenkti“.
Už savo sveikatą būk atsakingas pats
Kauno klinikų Odos ir Veneros ligų klinikų gyd. dermatovenoerologė, dac. dr. Daiva Jasaitienė priminė ir asmeninę kiekvieno iš mūsų apsakomybę. O tai reiškia, kad kartą per mėnesį turime save gerai apžiūrėti patys, o atsiradus abejonėms, kreiptis į medikus. Kitas mūsų uždavinys: kadangi didžiausią įtaką odos vėžio atsiradimui turi saulė, privalome kasdien saugiau naudotis UV saulės spinduliais, t.y, visaip riboti UV poveikį, tinkamai apsirengti saulėje, nepersideginti atostogaujant, nuo 10 iki 16 val. mažiau būti lauke, klausantis orų, atkreipti dėmesį į saulės aktyvumo indeksą: saugūs yra I ir II laipsniai, na ir žinoma teisingai naudoti apsauginius kremus nuo saulės, geriausia, kad jie būtų ne mažiau, kaip 30 SPF stiprumo. O soliariumams saugumo ribų nėra, PSO pataria jų tiesiog vengti. Tačiau galime nuraminti rusvos odos mėgėjus, išeitis yra – savaiminio įdegio kremai nekenkia, jais galima teptis saugiai.
Pageidaujantys profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, turi 2012 m. gegužės 2 – 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. iš anksto registruotis koordinacinio centro telefonais: 8-800 7 09 01; 8-800 7 09 02.
