Mistinių trilerių autorius ir galybės panašios tematikos (nors prodiusavo ir „Venecijos pirklį“) filmų prodiuseris Peteris Jamesas vieną dieną atėjo į „Macmillan“ leidyklą ir maždaug taip pasakė: „Aš niekada nerašiau detektyvinių romanų, bet noriu parašyti“. Ir ne vieną, o visą seriją. Šitaip 2005 metais atsirado romanas „Mirtinai paprasta“ (Dead Simple), Lietuvoje pavadintas „Klasta ir viltis“.
Leidykla „Jotema“, sąžiningai verčianti detektyvus, perpavadino knygą tam, kad viskas būtų iš karto aišku – knygoje pilna ir klastos, ir vilties.
P. Jamesas, nors ir tikras britas, parašė amerikietišką nenusakomo žanro knygą. Keturi draugai su keistu humoro jausmu sugalvoja per bernvakarį būsimą jaunikį užkasti gyvą Sussexo grafystės laukuose: su oro vamzdelio, racija ir viskio buteliu – kad būtų linksmiau. Bet visų pokšto dalyvių planai pasikeitė, kai ketvertukas žūna autokatastrofoje.
Kokios gyvai palaidoto jaunikio koordinatės nežino niekas. Dar blogiau, kad, atrodo, to nenori sužinoti nei nuotaka, nei į bernvakarį pavėlavęs jaunikio verslo partneris: jis žino, kad jo draugas užkastas, bet tyli.
Bylą pradeda tirti naujai gimstančios romanų serijos (P. Jamesas parašė ir antrą knygą) herojus detektyvas Greisas.
„Klasta ir viltis“ nėra klasikinis detektyvas – kaip ir visuose šiuolaikiniuose detektyvuose. P. Jamesas užmaišė melodramos ir mistinio trilerio kokteilį – na, ką moki, tą ir darai. Autorius spaudai pasakoja apie šiokį tokį dokumentinį istorijos pagrindą – herojus policininkas panašus į realų detektyvą, pokštininkai-draugai autorių kadaise po girtuokliavimo nakties išrengė nuogai ir paliko miške, bet tai tėra koketavimas su dar nesuviliotais skaitytojais.
Nes žanro žinovams ir mėgėjams knyga netenka patrauklumo (o jo, reikia pripažinti, yra – stilius lengvas, siužeto vingiai netikėti, net ir gausybė veikėjų neerzina) pusiaukelėje – kai detektyvas Greisas pasukinėje ant riešo nešiojamą varinę apyrankę ir nusprendžia pasitarti apie bylą su mediumu. Herojui šarlatanas padeda, o normaliems skaitytojams sutaupo laiko – po tokių žanro taisyklių nepaisymo galima be sąžinės graužimo perskaityti paskutinius romano puslapius, ir sužinoti kuo viskas baigėsi. Tai, beje, galima padaryti ir neišeinant iš knygyno.
Peter James, „Klasta ir meilė“, Jotema, Vilnius, 2007.
