Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.
„Mokesčiai nemažės – tai tik bandymas pasirodyti prieš rinkėjus“
Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad valdžia neturi konkretaus plano dėl mokesčių pertvarkos. O kalbos apie mokesčių mažinimą – daugiau populistinės, nei realios. „Valdžia bando kažkuo nuraminti įaudrintus gyventojus, todėl pateikia planus, kad bus mažinami mokesčiai. Bet manau, kad jie patys dar nežino, ką daro ir tik užsiiminėja viešaisiais ryšiais. Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas buvo ir taip numatytas.
Ir vien tik jis jau savaime yra ir mokesčių mažinimas, ir palengvinimas mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Tai jie dabar tą seniai suplanuotą dalyką bando parduoti kaip kažkokią aukso gyslą. Dar jei sujungs darbdavio „Sodros“ įmokas ir darbuotojo įmokas, tarifas pamažės vien automatiškai, perdėliojus skaičiavimo matematiką. Žmogui niekas nepasikeis. Niekinis rezultatas. Pilnai gali būti, kad jie tai padarys ir pasakys, jog jau čia mes įvykdėme viską, ką žadėjome. Kiek žmonės pajus iš to naudos, kol kas dar neaišku. Pilna neapibrėžtumo. Džiaugtis dėl kažkokių pakeitimų dar labai anksti. Aš pasilaikyčiau tą džiugesį dar tris su puse metų – iki šios valdžios kadencijos pabaigos. Ir tai, po jų dar reikės daug metų klaidas taisyti“, – sako ekonomistė.
„Mus aplenks net Ukraina“
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas taip pat prognozuoja, kad mokesčių pakeitimai gali būti tik kosmetiniai ir realios naudos neatnešti.
„Greičiausiai čia bus tik kosmetiniai pokyčiai. Radikalių reformų Lietuvoje 26 metus nebuvo, taip ir tęsis. Kol kas situacija valdžiai atrodo gera, biudžetas perteklinis. Nėra didelio spaudimo, kad kažką būtina daryti, pakeisti. Manau, kad mus aplenks ir latviai, ir estai. Pirmi padarys reformas, o mes toliau plauksime pasroviui. Turbūt ir Ukraina mus aplenks. Jie jau padarė radikalią reformą – „Sodros“ įmokas nuo 52 procentų sumažino iki 20 procentų. Tai čia yra tikra mokesčių reforma. Jie ties tuo nesustojo, toliau daro pakeitimus. O mes tokie užliūliuoti, įsitikinę, kad čia viskas gerai“, – sako ekspertas.
Įmokos „Sodrai“ – tarybinis palikimas
Ž. Mauricas teigia, kad teisingiausias būdas palengvinti mokestinę naštą dirbantiesiems – radikaliai mažinti „Sodros“ įmokas. „Jos yra neadekvačiai didelės Lietuvoje. Tai pagrindinė šešėlio, socialinės nelygybės ir neteisybės priežastis.
Žmonės slepia pajamas, nes nuo jų sumokėti reikia nežmoniškai daug. Socialinio draudimo įmokos Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ žmogų nuo didelių pajamų – garantuoja, kad negausi normalios algos. O realios naudos, kurią tie į „Sodrą“ sumokėti pinigai atneša šaliai – nematome. Jie iššvaistomi, o pensijos ir pašalpos lieka mažos. Ne socialinis draudimas, o kažkokia „Pašalpodra“. Be kita ko, ji skatina žmones nedirbti, nes dirbti, kai tokios įmokos, dažnam tiesiog neapsimoka. Visa ta sistema ir milžiniškos įmokos yra tarybinis palikimas, kurį reikia radikaliai reformuoti, o ne daryti menkus pakeitimus“, – teigia ekonomistas.
Kas kompensuos biudžeto praradimus?
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria, kad mokestinė našta Lietuvoje tikrai yra per didelė ir ją būtina mažinti. Ypač socialinio draudimo įmokas. Tačiau kyla klausimas, kas kompensuos biudžeto praradimus, kurie atsiras dėl nesurinktų mokesčių.
„Visi sutaria, kad mokestinė našta Lietuvos dirbantiesiems yra nepagrįstai didelė. Ją mažinti rekomenduoja visos tarptautinės institucijos ir ekspertai, kurie tai nagrinėjo. Valdžios iniciatyva gera. Klausimas tik, iš kur gauti papildomų lėšų, kurios reikalingos mokesčių mažinimui.
Galime tikėtis, kad sumažinus mokesčius, juos mokės daugiau žmonių. Sumažėjus šešėliui, biudžetas gali ir nepajusti labai didelės neigiamos įtakos dėl sumažėjusių mokesčių. Taip pat yra variantas ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių, žiūrėti į valstybės valdomų įmonių didvidendus ar mažinti valstybės išlaidas, kurios yra neefektyvios ar perteklinės. Valdžia galėtų apsikarpyti savo išlaidas, kad kompensuotų biudžeto praradimus. Tačiau, kokį kelią pasirinks, dar anksti prognozuoti“, – sako ekonomistas.