Pasaulis jau matė bent dvi dideles pramonines revoliucijas, kuomet nauji išradimai – garo mašina, apdirbimo staklės, pramoninės gamybos linijos, elektrifikacija, telekomunikacijos ir skaičiavimo priemonės – iš esmės pakeitė ne tik efektyvumą, bet ir darbo rinką. Nemažai ekonomistų ir inžinierių mano, kad šiuo metu esame ant trečiosios didelės pramoninės revoliucijos slenksčio, kuri pasaulį ir darbo rinką keičia ne mažiau nei XVIII-XX amžiuje vykusios revoliucijos.
Dabar vykstančią revoliuciją įgalino kelios viena kitą papildančios jėgos. Visų pirma, kelis dešimtmečius eksponentiniu greičiu augusi kompiuterių skaičiavimo galia ir mažėjusi jų kaina leidžia kompiuterizuoti tokias veiklas, kurios atrodė išskirtinai pavaldžios tik žmogui. Pavyzdžiui, keli ekonomistai praėjusio dešimtmečio viduryje išleistoje knygoje prognozavo, kad kompiuteris niekada saugiai nevaldys automobilio. Nepraėjus nei dešimtmečiui tai – jau realybė.
Vietoje žmonių – robotai
Ne mažiau svarbus yra ir įsibėgėjęs skaitmenizacijos procesas. Šiuo metu net 99,9 procentų visų duomenų yra skaitmeniniai. Tai reiškia, kad visus šiuos duomenis galima įdarbinti kuriant didesnę pridėtinę vertę, taupant išteklius ir... atsisakant darbo jėgos. Vartotojų elgsenos analizė leidžia ne tik optimizuoti kainodaros, logistikos ir pardavimų strategijas – jau sukurti ir naudojami namų gyventojų elgseną analizuojančių, besimokančių ir besiadaptuojančių termostatai.
Net, atrodytų, tokia nereikšminga informacija, kaip nuotraukos ar plepalai socialiniuose tinkluose, gali būtų sėkmingai įdarbinta. Pavyzdžiui, bendrovė „Hitachi“ neseniai sukūrė programinę įrangą, galinčią padėti prognozuoti nusikaltimus. Ji kaupia įvairiausius duomenis – nuo oro temperatūros, mėnulio fazės, paros meto ir žiniasklaidoje dominuojančios naujienų temų iki socialiniuose tinkluose vykstančių pokalbių – ir analizuoja jų ryšį su nusikalstama veikla. Šios informacijos pagalba piešiamas tikėtinų nusikaltimų žemėlapis, leidžiantis optimaliai paskirstyti policijos išteklius ir vykdyti nusikaltimų prevenciją.
Oksfordo universiteto ir kai kurių kitų institucijų Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad nuo 35 iki 50 proc. dabartinių darbo vietų per artimiausius 20 metų vietoje žmonių dirbs kompiuteriai ir robotai. Žemesnio išsivystymo šalyse kompiuterizacijos įtaka bus dar didesnė. Žinoma, greičiausiai bus kompiuterizuojami rutininiai darbai, nereikalaujantis sudėtingų kognityvinių funkcijų. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad tikimybė, jog nebeliks pardavėjų telefonu, teisinius dokumentus rengiančių sekretorių, pardavimų administratorių, kai kurių buhalterių, apskaitininkų ar bibliotekų darbuotojų yra didesnė nei 95 procentai.
Profesijos, kurios nebeegzistuos
Kita vertus, tikimybė, kad psichologai, paramedikai, odontologai, slaugytojai, auklėtojai, mokytojai, terapeutai, įvairūs IT specialistai, programuotojai, architektai, reklamos ir viešųjų ryšių specialistai, socialiniai darbuotojai, brokeriai ar grafikos dizaineriai gali būti visiškai pakeisti kompiuterių yra mažesnė nei 5 procentai. Saugūs ir šokėjai, choreografai, statybininkai bei elektrikai. Visą beveik keturių šimtų profesijų sąrašą ir jų pažeidžiamumą galima rasti ČIA.
Ką visa tai reiškia būsimiems abiturientams? Tikėtina, kad bent dalis profesijų, kurių specialistai rengiami aukštosiose mokyklose, po dvidešimtmečio ar dar anksčiau nebeegzistuos. Niekas negali pasakyti, kokios profesijos bus paklausiausios po dešimtmečio. Tačiau kokios kompetencijos bus svarbiausios ateities specialistams, galime nesunkiai išskirti jau dabar.
Akivaizdu, kad keisis net ir dirbtiniam intelektui dar neįveikiamų žmogiškų savybių reikalaujančios profesijos. Beveik visur darbuotojų efektyvumas ir profesinė sėkmė priklausys nuo jų galimybių savo kasdieniniame darbe įdarbinti daugybę duomenų ir kompiuterių skaičiavimo galią. Kitaip sakant, beveik visų profesijų atstovai ateityje turės mokytis bendradarbiauti su kompiuteriais. Gebėjimas kaupti, atrinkti, analizuoti ir įdarbinti duomenis dar ilgai bus labai svarbia kompetencija. Ir čia reikės ne tik techninių įgūdžių, bet ir kūrybiškumo. Prisiminkime pavyzdį apie nusikaltimų prognozavimą – kiekvienas galėtume sugalvoti dar po kelis veiksnius, kurie galėtų iš anksto signalizuoti apie padidėjusią tam tikrų nusikaltimų riziką.
Nepaisant didėjančios kompiuterių skaičiavimo galios, jie dar kelis dešimtmečius nepasieks žmogaus smegenų kompleksiškumo ir skaičiavimo galios. Gebėjimas pastebėti žmonių poreikius, apie kuriuos jie patys dar nežino, įžvelgti problemas, kurios daugeliui nematomos, ir pasiūlyti tų problemų sprendimų būdus išliks žmogaus prerogatyva. Žmogus turi išskirtinį gebėjimą, kurį dažnai ne pilnai išnaudoja – gebėjimą mokytis. Šiandien yra svarbiau ne tinkamai pasirinkti profesiją, bet išsiugdyti įgūdį mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Suvokus, kad baigus mokyklą ir universitetą mokymosi procesas ne baigiasi, o tik prasideda, bet kokia karjera bus įdomi, turininga ir sėkminga.
