Nekilnojamasis turtas (NT) 2007 metais pigo JAV, D. Britanijoje, Ispanijoje, artimiausių kaimynų valstybėse – Latvijoje (17,1%) ir Estijoje (apie 11%). Europoje tik keliose valstybėse – Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir , kažkodėl, Lietuvoje, NT vertė dar inertiškai auga.
Kaimynų nekilnojamojo turto rinkos tendencijos gali padėti orientuotis keliant ateities hipotezes.
Latvijos NT vystymasis yra panašus į Lietuvos. Čia daug panašumų paties būsto bei naujų projektų klasifikacijoje. Čia veikia tie patys bankai ir tos pačios NT agentūros.
Nekilnojamojo turto euforija Latvijoje baigėsi
2007 metais Latvijos nekilnojamojo turto rinkoje įvyko reikšmingas posūkis. Po daugelio metų pirmą kartą matomas kainų kritimas. 2007 m. serijinės statybos butų kainų kritimas siekia 17,1%. Rygoje ir Rygos rajone 2006 metais nekilnojamo turto sandorių buvo virš 35000, o 2007 m. - tik 27000.
Serijinė statyba – įvariais laikotarpiais nuo 1960 iki 2000 m. pastatyti butai sudaro didžiausią nekilnojamo turto (NT) rinkos dalį. Šio segmento rodikliai yra simptomatiški NT rinkai ir atspindi bendrąją ekonominę situaciją. Šiuo metu Rygoje gyvena 731 tūkst gyventojų (909 tūkst. 1990 metais), Rygos aglomeracijoje - virš milijono. Šio miesto rodikliai svarbūs visai Baltijos šalių rinkai.
2007 m. balandį 1 m² kaina buvo pakilusi iki 1700 eurų. Etaloninę vieno kvadratinio metro kainą metams pasibaigus, NT agentūros nurodo šią: „Arco Real Estate” - 1405 eurų, „Latio” - 1415 eurų, „Balsts” - 1434 eurų.
Latvijos vyriausybė vasaros viduryje ėmėsi ryžtingų priemonių infliacijai pažaboti, kurių dalis buvo nukreipta nekilnojamojo turto rinkos stabilizacijai. Kadangi infliacija vis tiek didėjo ir pasiekė 14,1%, regimai, NT nebuvo pagrindiniu infliaciją skatinusiu faktoriumi. Infliacija Latvijoje išliks aukšta dar pusmetį. Latvijos Ekonomikos miniterija tikisi infliacijos sumažėjimo birželį, jei tam nesukliudys nauji pasaulinės ekonomikos recesijos veiksniai.
Specialistų prognozės
NT specialistai sako, kad tolimesniam statybos sektoriaus vystymuisi sukurtos rimtos kliūtys. Kita svarbi NT rinkos lėtėjimui priežastis – pabrangę kreditai ir sugriežtinti reikalavimai kredito gavėjams. 6 mėnesių RIBOR norma pasiekė 10,86%.
Aigars Zarinš, NT angentūros „Balsts“ valdybos pirmininkas: „Serijinės statybos butų kainų kritimas laukiamas ir 2008 metais, tačiau tikimasi, kad jis nebus didesnis nei 1% per mėnesį
Ieva Veja, DnB NORD banko ekonominių tyrimų grupės analitikė: „Numatoma, kad išliks žemas sandėrių aktyvumas ir kainų žemėjimas iki gyventojų mokumą atitinkančio lygio”
Andris Doveiks, Ober Haus marketingo vadovas: „Didelių butų kaina (apie 100 000 eurų) dėl pardavėjų pasirengimo ją sumažinti (5-15%) sandėrio sudarymo metu artėja prie potencialaus serijinės statybos butų pirkėjo kreditavimo galimybių ribos (apie 80 000 eurų).
Perka pigius butus
Šiuo metu butai perkami ne siekiant pasipelnyti, o gyvenimui. Tai patvirtina faktai, kad daugumas sandorių yra sudaryti pigesnių butų pirkimui.Tokie butai yra senesni, tolimesniuose nuo centro rajonuose. Centre ir naujos statybos namuose esančių butų kainos nedaug didėjo per 2007 metus, tačiau mažėjant paklausai, sugrįžo į 2006 pabaigos lygį.
Nuomos paklausa ir kaina auga
Didelių ir gerai įrengtų būtų nuomos paklausa didėja. Ilgalaikei geresnio buto nuomai dažniau pasiryžta tos visuomenės grupės, kurios tradiciškai buvo laikomos pagrindine pirkėjų kategorija, pavyzdžiui, aukštesnes pajamas gaunančios jaunos šeimos. Pagal didžiausios Latvijoje nuomos agentūros „Rent In Riga” duomenis, nuomos sandėrių skaičius per 2007 m. išaugo 55%.
Linksmoji dalis
Vieno kvadratinio metro kainą išreiškus duonos kepalėliais, butų kainos nuo praėjusiųjų metų sumažėjo daugiau nei dvigubai, - rašo Delfi.lv. Dabar vieno serijinės statybos buto kvadratinio metro kaina lygi 2688 baltos duonos kepalėliams, o anksčiau buvo – arti 6000. Tiek pat butų kaina sumažėjo sviesto atžvilgiu. Palyginti su parduotuvėje parduodamo geriamo vandens kaina, gyvenamasis plotas atpigo 20%, o tai beveik atitinka gyvenamojo ploto kainos sumažėjimą latais arba eurais. Stabilus vandens ir pinigų vertės ekvivalentiškumas verčia susimąstyti.
