Dvylikos miegamųjų pilis ištaigingame Prancūzijos Luaro slėnyje internete yra pardavinėjama kone 300 tūkst. eurų pigiau nei gerokai paprasčiau atrodantis gyvenamasis namas mūsų sostinės užmiestyje.
Šiuo palyginimu savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino „Power Hit Radio" programų direktorius Saulius Baniulis su komentaru: „Graži tu, mano BRANGI tėvyne!
Bonapartas kažkaip pigiau ir gražiau (skonio reikalas) sugebėjo pastatyt, nei Brežnevo mokslus krimtę architektai. Pilkasis turtas jau parduotas, bet still smagu pažiūrėti į skaičius“.
Toks jo įrašas susilaukė daugybės komentarų su vienu klausimu – ar tai įmanoma? Tv3.lt nusprendė surasti atsakymą ir pasidomėti, kodėl gi galima matyti tokį keistą kainų skirtumą tarp šių dviejų nekilnojamo turto objektų.
Tam labai paprastą paaiškinimą pateikia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis – jo teigimu, nekilnojamasis turtas Vilniuje turi ir savų privalumų, būtent dėl kurių jo kaina nenusileidžia net ir gerokai prabangiau atrodantiems pastatams kitose Europos valstybėse.
Kaip vieną svarbiausių dedamųjų Š. Tarutis išskiria namo lokaciją. Pasak jo, ištaigingas būstas Prancūzijoje itin patraukliai gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio: „Minimas objektas yra regione, vos 8000 gyventojų turinčiame miestelyje. Tokio turto panaudojimo galimybės, tarkime rekreacijos tikslais, taip pat ir tokio turto poreikis – stipriai riboti, vien dėl tokios paslaugos paklausos, nes turtas nėra prie jūros, arti didmiesčio ir panašiai“.
Nekilnojamo turto eksperto teigimu, šiuo atveju būsto Vilniuje patrauklumas yra gerokai didesnis ne tik dėl adreso, bet ir dėl vidaus įrengimo.
„Jis yra didmiesčio, sostinės prestižiniame rajone – pirmoje linijoje nuo upės. Ši lokacija (Valakampiai, Turniškės) Vilniuje yra viena iš labiausiai prestižinių, tiek dėl supančios gamtos, tiek, natūralu, dėl kaimynų. Čia įsikūrusios šalies prezidentų rezidencijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad parduodamas namas – pilnai įrengtas ir parduodamas su baldais. Panašu, kad baldai yra žinomų dizainerių arba antikvariniai, todėl jų vertė yra didelė“, – portalui aiškina Š. Tarutis.
Ir nors daugiau nei du milijonus eurų siekianti kelių miegamųjų nuosavo namo kaina gali pasirodyti kiek neadekvati, Š. Taručio nuomone, Valakampiuose parduodamo nekilnojamo turto kainos tokia laikyti tikrai nereikėtų: „Tai – namas, o ne butas. Panaši įrengto būsto kvadrato kaina šiuo metu vyrauja Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.
Tačiau, reikia suprasti, kad tai – didelė investicija, kuriai reikia „išlaukti“ savojo pirkėjo, o tai gali ir užtrukti. Būsimam pirkėjui turi tikti esami interjero sprendimai, o ieškant pirkinio už tokį biudžetą laisvė rinktis – didžiulė“.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien minėtos pilies Prancūzijoje išlaikymas galiausiai pirkėjui gali atsieiti gerokai daugiau nei paprasto nuosavo namo Vilniaus mikrorajone priežiūra. Jo teigimu, pradinė kaina tikrai nėra vienintelis svarbus rodiklis, apie kurį reikėtų pagalvoti prieš įsigyjant būstą.
„Paprastai, tokiais atvejais, žmonės pasąmonėje turi dar ir kitą klausimą: ar gali namas Lietuvoje kainuoti brangiau nei namas Prancūzijoje?
O ar gali Porsche kainuoti pigiau nei Toyota? Iš esmės, taip: naujas aukštos komplektacijos, modernus japoniškas automobilis gali kainuoti daugiau už kai kuriuos vokiškus legendinius „ristūnus“.
Na, o tam, kad palyginimas būtų visiškai tikslus, reikėtų lyginti, pavyzdžiui, butą Vilniaus senamiestyje su panašiai įrengtu, panašaus ploto ir vertės (pagal pastato architektūrinę, kultūrinę vertę, lokacijos patrauklumą ir aibę kitų dalykų) butu Prancūzijos sostinėje.
Tokiu atveju, greičiausiai, pastarasis kaina lenks „konkurentą“ Lietuvoje“, – tv3.lt nekilnojamo turto subtilybes dėsto Š. Tarutis.
