Martinas Wolfas, vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas, Financial Times
Nedidelė pertraukėlė tarp sukrėtimų buvo naudinga pasvarstymams apie monetarinės politikos ir reguliuotojų susilpnėjusią galią. JAV ketvirtadienio prekyboje buvo galima stebėti pagrindinių indeksų šuolius žemyn - aukštyn. Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) tęsėsi smulkiųjų dominuojama prekyba, retkarčiais paįvairinama stambių tiesioginių sandorių likvidžiose pozicijose. Viena įdomesnių savaitės naujienų - atgijęs dėmesys Klaipėdos naftos (KNAF1L) akcijoms. Kiek aprimo dėmesys TEO LT (TEO1L) pozicijai, nors akcijos nuosekliai buvo perkamos. Pieno sektorius tampa komplikuotas - plaksis tarptautinių rinkų produktų ir žaliavų supirkimo kainos.
Iš elektros energijos bendrovių akcijų dėmesį išlaikė tik „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST1L). Ir, jau atsibosta minėti: Šiaulių banko (SAB1L) akcijas ir toliau pirko vadovai.
Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 11,2 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 7/22. Didžiausią apyvartą pasiekusių akcijų išsidėstymas ne itin tradiciškas. Pirma pagal dienos apyvartą - 3,39 mln. Lt siekusi Šiaulių banko (SAB1L) pozicija, akcijos kaina krito 1,78 proc. iki 3,32 Lt. Didžioji dalis - beveik 2,67 mln. Lt teko vienam tiesioginiam sandoriui. Pirmadienį banko akcijų už 117,25 tūkst. Lt po 3,35 Lt pirko ir vienas banko vadovų.
Antra (apyvarta 2,55 mln. Lt) - Ūkio banko (UKB1L) pozicija, kaina krito 3,91 proc. iki 3,93 Lt.
Trečia gana netikėtai (apyvarta - 1,1 mln. Lt) tapo Klaipėdos nafta (KNF1L) - akcijos kaina kilo 3,13 proc. iki 0,99 Lt. Neapsieita be 495 tūkst. Lt dydžio tiesioginio sandorio.
Bendrovė paskelbė, kad vasario mėnesį Klaipėdos nafta gavo 10,3 mln. Lt pajamų - 45 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Dviejų šių metų mėnesių pajamos siekė 20,3 mln. Lt - 37,16 proc. daugiau nei palyginamuoju laikotarpiu 2007 metais.
Pajamų didėjimą lėmė auganti krova - per 2008 metų vasario mėnesį bendrovė perpylė 54,9 proc. daugiau naftos produktų nei 2007 metais. Tokį augimą bendrovė aiškina taikytais patraukliais naftos produktų krovos tarifais, todėl padaugėjo iš Rusijos ir Baltarusijos gamyklų vežamų tamsių naftos produktų. Todėl Klaipėdos nafta iš pagrindinės veiklos uždirbo 4 proc. (2,7 mln. Lt) daugiau nei planavo. KNF1L akcija pradeda vis labiau intriguoti:
Viena, Klaipėdos nafta yra įsigijusi simbolinį 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės „Sarmatia“ Sp. z o.o. įstatinio kapitalo ir planuoja toliau dalyvauti jos veikloje. „Sarmatia“ planuoja tiesti naftotiekį Odesa-Brody-Plockas-Gdanskas, sujungsiantį Kaspijos - Juodosios jūros ir Baltijos jūros regiono šalis. Iki 2008 m. kovo 18 d. vyks konkursas Europos - Azijos naftos transporto koridoriaus projekto techninio - ekonominio pagrindimo studijai parengti.
Antra, greičiausia dar nėra išblėsęs PKN Orlen dėmesys Klaipėdos naftos akcijoms ir produktotiekio tiesimo projektui. Grasinimai tiesti alternatyvų produktotiekį į Ventspilio uostą vargu ar pagrįsti, ypač kai Latvijos teritorijoje bus statoma nauja naftos perdirbimo įmonė.
Grėsmės ir rizikos jau įprastos ir visiems suprantamos - energetikos ir energetinių išteklių bendrovės priklausomos nuo politikos ir geopolitikos.
Blėsta dėmesys „Aprangos“ (APG1L) akcijoms - jos pigo 3,12 proc. iki 13,37 Lt, apyvarta siekė 376 tūkst. Lt. Nors bendrovės apyvarta šių metų vasario mėnesį buvo 55,5 proc. didesnė (36,3 mln. Lt), nei praėjusiais metais. Greičiausiai investuotojai dar kiek abejoja bendrovės augimo perspektyvomis.
Besidomint bankų - UKB1L ir SAB1L akcijomis, susidomėjimas „Snoro“ (SRS1L) akcijomis lieka mažas - apyvarta siekė 322 tūkst. Lt, o kaina krito 4,99 proc. iki 3,43 Lt.
Keista, bet investuotojai pasyviai reagavo į TEO LT pranešimą apie skaitmeninės antžeminės TV transliacijos pradžią. TEO LT ateities sėkmė - verslo diversifikavimas ir priklausomybės nuo fiksuotos ryšio telefonijos mažinimas, todėl tai gana gera naujiena, ypač po praėjusių metų nesėkmingų bandymų įsigyti „Mikrovisatos TV“.
Antradienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 5,8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 10/15.
UKB1L akcijos pigo 0,76 proc. iki 3,9 Lt, (apyvarta 1,4 mln. Lt). Toliau domimasi KNF1L akcijomis - apyvarta siekė 929 tūkst. Lt. Atgijo dėmesys „Lifosai“ (LFO1L) - akcijos pigo 0,56 proc. iki 76,1 Lt (apyvarta – 700 tūkst. Lt).
„Panevėžio statybos tresto“ (PTR1L) akcijų kaina išliko nepakitusi - 13 Lt. Smulkieji vėl linkę pirkti PTR1L - apyvarta siekė 883 tūkst. Lt, sandorių skaičius - 143. Greičiausiai dėmesį didina tai, kad „Panevėžio statybos trestas“ per biržą paskelbė, kad rimtai domisi IAE statybos konkursu. Žinant šios bendrovės patirtį konkuruojant dėl valstybinių užsakymų, ketinimai atrodo rimtai.
AB „Rokiškio sūris“ paskelbė, kad 2007 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 5,2 proc. pelningumą. Argumentuojama, kad prognozuojamas 6 proc. pelningumas nebuvo pasiektas, nes 2007 m. pabaigoje stipriai sumažėjo eksportuojamų produktų kainos, o žaliavinio pieno supirkimo kainos buvo didžiausios per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Dabar, pieno perdirbimo bendrovėms nusiteikus mažinti supirkimo kainas reikėtų laukti tiekėjų veiksmų. Jei jie bus koordinuoti - bus ne tik tarptautinių kainų spaudimas.
Susidomėjimas „Apranga“ toliau slopo - apyvarta siekė 128 tūkst. Lt, sandorių skaičius - 50, akcijų kaina - 13,39 Lt.
Trečiadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 4,6 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 15/13
Didžiausia apyvartą (2,1 mln. Lt) pasiekė prekyba RST1L akcijomis. Kaina kilo 1,84 proc. iki 4,97 Lt. Tiesioginiais sandoriais parduota akcijų už 1,959 mln. Lt. Kitomis energetikos akcijomis biržoje beveik nesidomima - pernelyg mažas likvidumas (LEN1L - 3,39 proc. „laisvų“ akcijų, VST1L - 2,9 proc. „laisvų“ akcijų) ir naujienų stoka.
Antra pagal apyvartą UKB1L pozicija, apyvarta sudarė 734 tūkst. Lt. Akcijų kaina kilo 1,28 proc. iki 4,97 Lt.
Dvigubai mažesnė - PTR1L apyvarta (318 tūkst. Lt), kaina nekito - 13 Lt.
Apyvarta TEO1L akcijomis siekė 228 tūkst. Lt. Naujienų srautas apie šią bendrovę išseko ir vyksta rami tyli prekyba.
„Vilniaus baldai“ (VBL1L) paskelbė, kad vasario mėnesio pardavimai siekė 10,35 mln. Lt - 2,4 proc. mažesni nei pernai tuo pat metu. Priežastys – užstrigęs naujų gaminių paleidimas į rinką ir verslo ypatybės. Bendrovės akcijų apyvarta buvo nežymi - 89 tūkst. Lt, teigiamas pokytis - vos 0,05 proc. Geri valdymo pokyčiai susiduria su sunkumais? Kol kas baldų sektoriui neprognozuojama šviesi ateitis. Praėjusią savaitę pranešta ir apie sunkumus SBA koncerne, vienijančiame baldų pramonės įmones.
„Rokiškio sūrio“ (RSU1L) vasario mėnesio neaudituoti pardavimai siekė 45,021 mln. Lt - 10,61 proc. didesni nei pernai atitinkamą mėnesį. Kol kas sunku spręsti apie pieno bendrovių sėkmę - pieno produktų rinka šiuo metu gana nestabili.
Ketvirtadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) – 3,8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 12/15
UKB1L apyvarta - 1 mln.Lt, kaina kilo 1,77 proc. iki 4,02. Antra - TEO1L (apyvarta 744 tūkst. Lt), kaina kilo nežymiai - 0,44 proc. iki 2,26 Lt.
Penktadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 5 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 6/19
Į pirmą poziciją netikėtai iškopė TEO1L akcijos (1,3 mln. Lt), kaina krito 1,77 proc., iki 2,22 Lt. Antra - „Lifosa“ - 1,2 mln. Lt, kaina krito 1,48 proc.
OMXV savaitės pokytis neigiamas - 2,31 proc.
Populiariausių akcijų pokyčiai:
TEO1L: -1,77
PTR1L: -3,36
UKB1L: -2,20
SAB1L: 0
Išganingieji pinigai iš anapus
Norėdamas investuoti Lietuvoje, turi gerokai pasukti galvą - akcijų rinka leisgyvė, NT rinka šąla - laimingieji butą parduoda per pusmetį. Įdomu, tačiau perlaidos iš išvykusiųjų nemąžta. Dėl neefektyvios ekonomikos ir verslumą bei iniciatyvą varžančios aplinkos daug Lietuvos piliečių atsidūrė už valstybės sienos. Jų pervedami pinigai kiek iškreipia ekonomikos padėtį ir rodiklius - nedarbo, vartojimo ir nekilnojamojo turto rinkos kainas.
Vaizdumo dėlei palyginome su ES fondų pervedimais, kuriems skiriama daug dėmesio ir privalomos reklamos.
Fondų pinigai skiriami atsilikimui mažinti, infrastruktūrai, švietimui. Išvykusiųjų - daugiausia šeimos narių pragyvenimui ir investicijoms į turtą. Išvykę produktus kuria kitose šalyse, verslą dažniausiai taip pat – palankesnės sąlygos. Lietuvos spaudoje net kadaise audringos svajonės apie užsienio tiesiogines investicijas išblėso - ne itin patrauklu investuoti šalyje, praradusioje penktadalį darbo jėgos.
Emigracija yra vyriausybės ir valdininkų stabilumo garantas - išvykusiųjų pervedami pinigai bent šiek tiek gerina socialinę situaciją ir maskuoja skurdą ir nedarbą. Žiaurus paradoksas - emigracija konservuoja blogą valdymą, dėl kurio ji ir atsirado. Vienoje vyriausybės užsakytoje studijoje net teigiama, kad emigracijos reiškinys ekonomikai kol kas buvo teigiamas - „...kelis kartus sumažėjo nedarbo lygis, darbo pajamos ėmė sparčiai kilti ne tik didmiesčiuose, bet ir periferijoje, sumažėjo socialinė įtampa “. Paprastai kalbant tai, kas buvo vyriausybės uždavinys – išsprendė emigravę piliečiai.
Todėl ne itin verta tikėtis, jog emigracija kokiais nors specialiais veiksmais bus mažinama. Ši keista prievartinė simbiozė nebus ardoma tų, kuriems ji naudinga.
Net emigravus nuo skurdo, neįmanoma pabėgti nuo lėtėjančios pasaulio ekonomikos.
Didėjanti globalizacija ir mažėjantys monetaristai
Ketvirtadienį Jean-ClaudeTriche nepasakė nieko nauja, palikta 4 proc. palūkanų norma. Negana lėtėjimo problemų, ECB vis labiau pradeda spausti nusiritęs doleris.
JAV sukrečiančių įvykių nepasitaikė, bet duomenys ir FRB komentarai nieko gera nežadėjo. 900 tūkst. skolininkų (2,04 proc. NT paskolų) netenka užstatytos pastogės - 71 proc. daugiau nei pernai. Ir tai nėra pabaiga.
Tiesa, šį pirmadienį Goldman Sachs analitikams šovė į galvą, kad FRB balandžio pabaigoje palūkanų normą sumažins iki 2 proc. Tačiau jau sunku suprasti, ar mažinimas išties duoda kokią naudą, išskyrus psichologinę.
FRB aštuoniskart per metus skelbiamoje Smėlinėje knygoje (The Beige Book) - laisvo stiliaus komentarų apie ekonomikos padėtį rinkinyje, rašoma, jog 2 trečdaliai regioninių FRB filialų narių nusiteikę pesimistiškai - tikisi ekonomikos lėtėjimo. Lėtėja mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriai. NT kainos krito visur, išskyrus Manheteną. Smėlinių knygų analizės įrankiu palyginę pranešimus apie ketvirto ketvirčio bankininkystės sektoriaus padėtį, galime sudėlioti nedidelį chronologinį krizės eskizą.
Ryškiausi pastraipų sakiniai:
2006 kovo 15d. - „...NT paskolų augimas stiprus. Galiausiai, kredito kokybė daugelyje institucijų siekė arba buvo aukščiausia per visą istoriją.“
2007 kovo 7d. - „Nuo sausio pradžios paskolų paklausa nebeaugo (flat), nors kai kurie bankai pranešė apie nežymų komercinių paskolų augimą ir nežymų vartotojų paklausų sumažėjimą.“
2008 kovo 5d. - „Namų statybos sektorius išlieka silpnas ir mažai vilties, kad pagerės artimiausioje ateityje.“
Neįžvalgumas ar tinkamų įrankių trūkumas, kai nuo „aukščiausios kredito kokybės“ beveik per 2 metus nužengiama į kredito agoniją? Instrumentų tikslumo klausimas kamuoja reguliuotojus, intensyviai ieškoma priežasčių, kodėl prastai veikia monetarinė politika. Beveik laiku, kovo 7d. Prancūzijos banko surengta konferencija „Globalizacija, infliacija ir monetarinė politika“, sutelkė centrinių bankų, tarptautinių institucijų žvaigždes ir mokslininkus pasiaiškinti.
Nemažos dalies centrinių bankų valdytojų kalbos ir pranešimai skambėjo kaip saviguoda - globalizacija iš esmės centrinių bankų politikos nekeičia, tiesiog į ją reikia daugiau atsižvelgti ir pan. Skaitant konferencijos pranešimus, nesunku pastebėti, kad daugelis, tardami „globalizacija“, turi omeny Kiniją (ir Indiją skliausteliuose). Kinija ne tik didina pigių prekių pasiūlą, bet ir žaliavų paklausą, taip keldama kainas ir jau „iš kitos pusės“ veikdama infliaciją. Todėl monetaristams jau maišosi visos bazinės ir bendros infliacijos skyrimo priežastys, o rodiklių parodymai labai veikiami stiprėjančios tarptautinės prekybos ir sparčiai kylančiųjų šalių įtakos.
Įdomi Harvardo universiteto profesoriaus Keneth Rogoff mintis, kad pagrindinis dabarties globalizacijos variklis nėra lėktuvai ar internetas, o komunistinių ir socialistinių režimų žlugimas. Nors, derėtų pastebėti, kad kai kuriose rytų šalyse komunistų režimai ne žlugo, bet mutavo - atsisakė nebepatogios ideologijos, bet neprarado pagrindinių komunistų įrankių - klaninio valdymo ir valstybės bei informacijos kontrolės.
ECB valdybos nario Jürgeno Starko nuomone, globalizacija monetaristams svarbi dėl dviejų priežasčių - viena, globalizacija gali būti griaunančiai pavojinga ekonomikai, jei ši esti neskaidri, bet itin integruota. Neskaidrumas gali klaidinti dėl prisiimtos rizikos dydžio ir taip didinti griūties mastą. Antra - globali integracija sukelia struktūrinius prekių ir finansų rinkų pokyčius. Todėl koks nors finansinis šokas turi didesnę, palyginus greitą ir sunkiai nuspėjamą įtaką šalies infliacijai. Integruotame kūne reiškiniai plinta greičiau.
Įdomus J.Starko pasiūlymas - atsakas globalizacijai jos pačios stiliumi: centriniai bankai turėtų bendradarbiauti keisdamiesi informacija ir kurdami tarptautinį finansų rūmą. Po Bretton Woodso jau turime TVF, Pasaulio banką, turėsime ir Pasaulinį centrinį banką? Įtariu, kad tikrai atsiras kokia konsultacinė taryba.
Šiuo metu dalį funkcijų atlieka Tarptautinių atsiskaitymų bankas - centrinių bankų bankas (The Bank for International Settlements - BIS).
Aštriausiai situaciją apibrėžė FT komentatorius Martin Wolf: pernelyg daug krizių ir pernelyg dideli kaštai mokami šioje liberalioje kapitalizmo sistemoje. Kol kas nesuvokiama, kas vyksta ir kaip padėtį taisyti.
Konferencija tik patvirtino sklandžiusias mintis, kad trūksta naujų instrumentų - globalizacijos įtaką šalių ekonomikai matuoti ir instrumentų finansinių inovacijų gudrybėms perprasti (na, bet šias galima uždrausti - aut. past.).
Kol gigantai sprendžia makrorebusus, eiliniai investuotojai gyvena savo neramų gyvenimą. Portfelis siūbavo: po nedidelio kilimo, vėl nežymiai krenta.