Miuncheno universiteto bibliotekos istorinių kolekcijų vadovas Svenas Kuttneris iš lagaminėlio ištraukia mažą dėžutę. O joje – raudona knygelė. Tai – Lietuvai svarbi relikvija: šešiolikto amžiaus Lietuvos didžiojo kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Taigi jam beveik penki šimtai metų.
„Sakyčiau, vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių apskritai tokių išlikusių… Deja, dideli praradimai yra iš to laikotarpio“, – kalba istorikas Rimvydas Petrauskas.
Spėjama, kad jį kaip karo grobį paėmė švedai, arba maldyną galėjo kaip kraitį išsivežti vėlesnio Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Žygimanto Vazos dukra, ištekėjusi už vokiečių didiko. Miuncheno universiteto bibliotekoje jis atsirado prieš kelis šimtmečius. Išgyveno net Antrąjį pasaulinį karą.
„Jis yra labai geros būklės. Net Antrasis pasaulinis karas negalėjo sugadinti šio rankraščio, nes Miuncheno bibliotekos darbuotojai 1942 metais išvežė specialias kolekcijas iš Miuncheno“, – pasakoja Miuncheno universiteto bibliotekos istorikas Sven Kuttner.
1528 metais Krokuvoje sukurtas maldynas sudarytas iš 232 pergamento lapų, tarp kurių yra nupieštos 16 miniatiūrų. Štai originalų maldyną varto Lietuvos viduramžių istorikai, anksčiau jį galėję skaityti tik internetu. Nuo rytdienos Valdovų rūmuose maldyną galės pamatyti visi norintieji. Istorikai sako, maldynu norėjęs parodyti savo didybę Albertas Goštautas buvo itin įtakingas ir aktyvus politinis veikėjas, kartais vadintas net vicekaraliumi. Tačiau ne tik politika užsiėmė.
„Jo aplinkoj buvo patvirtintas ir sudarytas Pirmasis Lietuvos statutas 1529 metais. Ir jo aplinkoj buvo sudaryti Lietuvos metraščiai, kur pradėjo istoriją nuo romėnų atvykimo, ir yra pati pirma išsami Lietuvos istorija“, – kalba istorikas Rimvydas Petrauskas.
Kaip Albertas Goštautas galėjo atrodyti, galime pamatyti tame pačiame jo užsakytame maldyne. Stanislovo Samostšelniko miniatiūroje jis vaizduojamas klūpantis prie Kristaus.
Goštautas buvo vienas aktyviausių savarankiškos Lietuvos šalininkų, tačiau maldynas parašytas lotynų ir lenkų kalbomis.
„Be abejo, raštijos lietuvių kalba nebuvo. Tai atspindi to meto raštingumo situaciją. Tos rašto kalbos tuometinės buvo aplinkoj didikų ir valdovų buvo: lotynų, lenkų, rusėnų“, – aiškina R. Petrauskas.
Valdovų rūmuose išlikęs Goštauto maldynas bus eksponuojamas du mėnesius – rugpjūčio pabaigoje iškeliaus atgal į Vokietiją.