Rinkėjų pažymėjimai – tai kvietimas ateiti ir balsuoti. Jeigu neįteikiami, o numetami kaip šiukšlių krūva (vaizdelis Vilniaus laiptinėje) – ką tai reiškia? Ar komisijos narys taip žiūri į žmones, kuriems „tarnauja“, ar pats yra pilietinė šiukšlė?
Nustatyti nesunku, tad gal jau nebedirba. Tačiau turėtų būti ir straipsnis už trukdymą (atgrasymą) atlikti piliečio pareigą. – Neįteiksiu, tai mažiau ateis. Arba neateis tie, apie kuriuos žinau, kaip balsuotų...
Antai konkretus rinkėjų sąrašas – pažymėjimų (ne)įteikimo lapas. Palanga, pirmasis rinkimų ratas. Lape 24 pavardės. Ties 14 (!) parašyta: „nebuvo“. Tai melas. Kai kurie seni žmonės būna namie visą laiką; arba abu, arba nors vienas. Ties 14 pavardžių turėtų būti įrašas: „nutariau nenešti“. Kodėl? – „mano reikalas“. Pareigūno (!) parašas yra, ir data: rugsėjo 23. Ligi rinkimų dar trys savaitės, ir nė ženklo, kad būtų mėginta „nebuvusiems“ namie pakartotinai nešti. Apsieis. Neateis balsuoti, tai dar geriau.
Tokie tipai turėtų būti patraukti atsakomybėn. Ar gauna kokį antrinį sąrašą, instrukciją, kam nešti, o kam ne? Ar tiesiog tingi, mirtinai pavargę nuo darbo rinkimų komisijose? Tąsyk nevarginkime pavargusių. Bet paklauskime Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, kodėl jis toks ramus, kad per 11 procentų (!) rinkėjo pažymėjimų liko neįteikta? Taip ramiai sako: pažeidimų nebuvo. Matyt, rinkėjo nepakvietimas, o dar tyčinis, tai normalus reiškinys, viskas pagal įstatymą.
Ir su balsų prekyba reiktų vieną sykį baigti. Nuo pat 1992-ųjų girdime: sunku įrodyti, neturėjo esminės reikšmės. Atsiprašau, visa tai turi esminę moralinę reikšmę.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
