Teisingumo ministerijos parengti nauji Registrų centro įkainiai papiktino kai kuriuos verslininkus. Teigiama, kad naujieji įkainiai jiems turėtų būti palankūs, o juridiniai asmenys pagal projektą už statinių įregistravimą turėtų mokėti keliasdešimt procentų mažiau, tačiau verslininkų atstovai teigia, kad jų paskaičiavimais, ir taip išpūsti Registrų centro įkainiai padidės dar labiau.
Tik šūkis
Pagal Teisingumo ministerijos parengtą teisės aktų paketą, juridiniai asmenys už statinių įregistravimą mokėtų 30–68 proc., o už žemės sklypų – 75–85 proc. mažiau.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Kęstutis Kristinaitis teigė, kad, asociacijos skaičiavimu, siūlomi naujieji Registrų centro įkainiai bus keliais šimtais procentų didesni negu dabar. Anot jo, skelbiamas įkainių mažėjimas tėra skambus šūkis.
„Iki šiol galiojo du principai: daikto registracija, kai patvirtinti stabilūs įkainiai, bei teisinė registracija, kai įkainiai procentiniai nuo turto vertės. Dabar, pritaikius ABC metodiką („Ernst & Young Baltic“ sukurta metodika, kuri leidžia apskaičiuoti kiekvienos paslaugos sąnaudas ir pagal tai nustatyti įkainius – aut. past.), daikto įregistravimo įkainiai perskaičiuoti, o daiktinių teisių registravimas paliktas procentinis. Kitaip tariant, padaryta blogiau negu buvo“,– aiškino K. Kristinaitis. Jis pateikė pavyzdį, kad šiuo metu už nekilnojamojo turto (iki 1 ha) įregistravimą reikia sumokėti simbolinį 10 litų mokestį, o pagal naujuosius įkainius jis padidėtų iki 97 litų.
LNTPA atstovas pateikė kelis apskaičiuotus NT objektų įregistravimo kaštų pavyzdžius. Už žemės sklypo su pastatu (30 butų daugiabučiu) įregistravimą pagal galiojančius įkainius reikėtų sumokėti 9 562 litus, o pagal naujuosius įkainius – 16 333,52 litus. „Ar verslui dėl to geriau? Kai pamatai tokius skaičius, tiesiog nežinai, ką sakyti ir ką galvoti“, – piktinosi K. Kristinaitis. Jo teigimu, nors ir ieškojo, ar kuriuo nors atveju juridiniams asmenims įkainiai sumažėtų, nerado. „Tokį pasiūlymą vertinčiau kaip provokaciją. Gal taip norima atidėti naujų įkainių priėmimą dar metams, o gal ministrui nusibodo „ministravimas“, – į Teisingumo ministrą retoriškai kreipėsi K. Kristinaitis.
Sumoka gyventojai
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, K. Kristinaičio teiginiai yra nepagrįsti, o išvados ištrauktos iš konteksto: „Atsiprašau, bet jūs pateikėte teiginius, kurių du trečdaliai – netiesa“, – LNTPA atstovui oponavo R. Šimašius.
Lietuvos Pramonininkų konfederacijos įmonių valdymo ir restruktūrizavimo komiteto pirmininkas Rimvydas Velička teigė, kad reikėtų keisti sistemą. Registrų centras yra įpareigotas nemokamai teikti paslaugas valstybinėms įmonėms, o už tai vėliau susimoka turtą registruojantys gyventojai ir įmonės.
„Didžiulė paslaugų suma, už kurią nemokama (13 mln. institucijoms) – didžiausia problema, kuri užkraunama vartotojui. Valstybė įpareigoja Registrų centrą dirbti nemokamai, todėl šią pagrindinę problemą reikia išspręsti“, – teigė R. Velička.
Teisingumo ministras R. Šimašius pripažino, kad jeigu būtų atsisakyta nemokamų paslaugų valstybinėms įmonėms, tai sumažintų Registrų centro įkainius 15 proc., tačiau pažymėjo, kad tai būtų politinis sprendimas.
