Virtualioje realybėje. Lygiai taip netrukus galėsime pasivaikščioti ir po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį, tiksliau – jo paveikslus virš galvų praskriejant juodąją negandą nešantiems paukščiams ar delnuose pasaulį saugant karaliams.
Režisierė Kristina Buožytė dedasi virtualų šalmą, ima vairalazdes ir – žengia į Čiurlionio pasaulį. Kur bepasisuksi – apie tave visur Čiurlionio kūriniai – ne tik nutapyta jo realybė, bet ir muzika.
Siekdami išlaikyti Čiurlionio darbų autentiškumą virtualios realybės kūrėjai stengiasi labai subtiliai pridėti savo interpretacijas.
Virtuali erdvė sudaryta iš paveikslų, tiesa, kurdami erdvę projekto sumanytojai papildė. Čiurlionis piešė tik dalį dangaus, tiek, kiek tilpo paveiksle, kuriant visą erdvę jo reikia daugiau.
Projektą kuriantis Vitalijus prasitaria dabar įgyvendinantis savo vaikystės svajones.
Vos pradėjęs projektą Vitalijus prisipažįsta kiek nerimavęs – ar Čiurlionis liks Čiurlioniu, ar virtuali realybė neiškraipys jo kūrinių. Panašiai esą reagavę ir Čiurlionio artimieji, bet po pirmojo projekto pristatymo visi atsipūtę. Pamatę, kaip atrodo šių menininkų kuriama erdvė, giminaičiai davė palaiminimą. Nors šis projektas tebekuriamas, šios komandos planuose yra ir naujų idėjų – padaryti visą virtualią Čiurlionio būstinę.
Šiam projektui „Pasivaikščiojimas. Angelų takais“ atsirasti padeda Lietuvos kino centras. Jo kūrimui skyrė 85 tūkstančius eurų. Pasak jo vadovo, technologinė pažanga ir atsirandantys nauji pasakojimo būdai turi būti išnaudojami. Juolab, kad jaunajai kartai tokia virtuali realybė – įprastas ir dažnai naudojamas dalykas, o ir turim kūrėjus, kurie sugeba tą padaryti.
Pasak kino centro vadovo, nors neretai manoma, kad virtuali erdvė – tik žaidimai, tačiau anaiptol ne visada.
Kino centrui padedant, šiam projektui skirti 45 tūkstančiai, vis labiau realybe virsta ir kitas interaktyvus projektas „Kruvinas sekmadienis“. Režisierius Andrius Lekavičius kaip tik dabar prie jo ir darbuojasi.
Pasak režisieriaus, dokumentinius filmus, kaip dažniausiai dabar pateikiama istorija apie Sausio 13-ąją, esam matę, tačiau norisi šį svarbų mūsų istorijos momentą parodyti kitaip.
Taigi - vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys ir desantininkų šūviai, kitoje – lietuviškos patriotinės dainos ir susikibus už rankų sudarytas apsauginis žiedas iš žmonių kūnų. Taip virtualios realybės patirties projektas žiūrovus perkels į 1991-ųjų sausio įvykių sūkurį. Tačiau ne tik kaip paprastą žiūrovą, o dalyvį. Visų pirma, teks įsivaizduoti, kad esi žurnalistas ir tavo užduotis yra nufilmuoti sovietų armijos agresiją prie Televizijos bokšto.
Ir turėsi ne tik fiksuoti, kas vyksta, patekęs į įvykių sūkurį – taip pat ir priimti jautrius sprendimus – filmuoti ir įamžinti agresiją ateities kartoms ar padėti pagalbos prašančiam žmogui ir išgelbėti jį nuo mirties. Virtualioje erdvėje sukurta 90-ųjų dvasia. Tų laikų televizorius, senas taksi automobilis. Patys įvykiai atkuriami remiantis atsiminimų knygomis, istoriniais aprašymais.
Projektas bus dviem kalbomis. Vienas – lietuvių – rusų, skirtas Lietuvos žmonėms, kita – angliška versija, kad mūsų istoriją galėtų pajusti ir užsieniečiai. Šis lietuvių interaktyvus projektas šią vasarą jau buvo pristatytas prestižinio Venecijos kino festivalio virtualios realybės filmų programoje.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
