Kad ir kokia tokia bei anokia buvo senoji Vilniaus valdžia, savivaldybės iškeldinimas iš Gedimino prospekto buvo teisingas žingsnis. Dar geriau tai, kad investuotojai „Duke House Asset Managers“, už 45,5 mln. litų nusipirkę pastatą jo nepavertė kokiais nors kvailais butais ar apartamentais, o gražino jį visuomenei. Su nauda sau, be abejo – antraip jie nesivadintų investuotojais, ar ne?
Užbėgdamas už akių neprofesionaliems paveldosaugininkams pranešu, kad architektai Antanas Gvildys ir Steenas Anderesenas viską padarė tvarkingai. Pats namas sąlyginai apyjaunis. Iki 1880 m. šioje vietoje stovėjo dviaukštis su anstatu mūrinis namas. 1881 m.valdos savininkas generolas leitenantas Dmitrijus Mavrosas ruošėsi išplėsti jo trečią aukštą. Rekonstrukcija vyko 1881 vasarą, jai vadovavo architektas Aleksandras Bykovskis, vėliau Vincentas Gorskis. Fasadą padarytas kiek puošnesnis: centre iškeltas neobarokinis frontonėlis su savininko herbu, langai aptaisyti vešlių rokailių lipdiniais.
Pagal 1901 m. planą sklypas buvo nedidelis, su ankštu vidaus kiemu ir sodeliu neužstatytoje rytinėje pusėje.. Vidaus 1881 m. nepertvarkė, liko centrinis įvažiavimas, su dviem vienodais įėjimais ir 2 laiptinėmis. Prie kiekvienos laiptinės buvo vienodi dideli butai. 1901 m. aprašyme nurodoma, kad 1 a. buvo 3 butai (6,7 kambarių), II a. 2 butai, III a. trys butai.Savininkas gyveno beletaže (8 kambariai), o patį didžiausią 12 kambarių butą užėmė Antonina Bulhak (tikriausiai tai fotografo Jano Bulhako butas. Ta proga prie šoninio įėjimo pakabinta fotografo Sauliaus Paukščio inicijuota memorialinė lenta).
O štai 1944 metais visas namas iš vidaus išdegė:
1948-49 m. atstatytas pagal arch. Antano Spelskio projektą.: pakeistas žemutinis fasado tarpsnis, įėjimai, frontone padarytas švieslangis, visiškai perplanuotas vidus. 6 dešimtmetyje suformuotas kiemo korpusas iš rytų pusės.
Rūmuose 1949-1982 veikė LKP CK, nuo 1983 miesto vykdomasis komitetas. Vėliausiai pastatyti korpusai – rytinis, vakarinio šiaurinė dalis, bei praplatintas šiaurinis korpusas. Taigi, kas buvo vertingo išorėje, prekybos centro architektai ir išlaikė, o vidų suprojektavo skandinaviškai funkcionaliai:
O kas vertingo viduje? Centro plėtrai įkurtos bendrovės „Ajolas“ direktorius Žilvinas Grigaitis sakė, kad svarbiausias tikslas – nedubliuoti tų prekių ženklų, kurie jau yra Lietuvoje. Visiškai to įgyvendinti nepavyko – yra „Vaga“ su kavine, „Lelija“, „Techmarket“, „Joglė“, „Bitė“, „Figaro“, „The Body Shop“, „Kelionių opera“, „Sarma“, „Chester“ – bet, nagrinėjant lankstinuką, bus daug debiutų.
Rašau „bus“, nes atidarymo dieną daugelis prekybos vietų apklijuotais plakatais pranešdavo, kad čia „bus nauja parduotuvė“. Bet, antraip pasvarsčius, daug jų ir veikia. Po jas pasižvalgius atrandu didžiausią naujojo centro pliusą – jame dominuoja angliški ir skandinaviški prekių ženklai. Šių šalių rūbai lietuviams, ypač vyrams, labiau priimtini, nei itališki, ispaniški ar vokiški. Ne vien dėl saikingo konservatyvumo, bet ir dėl dydžių. Ir dėl kainų. Štai švedų „Lindex“ ir britų „Marks&Spencer” padorūs švarkai kainuoja apie 300 litų. Tik, kaip ir visur Lietuvoje, asortimentas vis dar minimalus. Beje, „M&S“ yra tradicinis maisto skyrius – nelabai didelis, bet ten galima nusipirkti įdomesnių džemų.
Išlaidūnams radau marškinių parduotuvę „Chelsea Shic“. Jos savininkas papasakojo, kad viskas iš airiškos vilnos, yra ir vienetinių egzempliorių, kaina – apie 600 – 800 litų. O parduotuvėje „Kopenhaga“, prekiaujančioje vyriškais „Kashmir“ ir moteriškais „Repeat“ rūbais jaukiai dryžuoti tamsūs marškiniai kainuoja 160 litų. Jos savininkė Alma Kastantinavičienė verslą pradėjo prekiaudama naudotais drabužiais ir „Kopenhaga“ yra debiutas šioje rinkoje.
Nuo centro atidarymo veiks kinų restoranas „Sičuan“. Jame yra viena erdvė, kurioje galima pamatyti retus vaizdus – šv. Jurgio bažnyčios apsidą. Urbanistinių vaizdų kolekcionieriams bus malonu ketvirtame, palėpiniame aukšte – netikėtas rakursas į Gedimino pilį per Centrinio pašto stogą.
Tas ketvirtasis aukštas bus atiduotas lietuviškos mados kūrėjams – jau dabar ten yra nacionalinės mados ir dizaino galerija, o bus dar daugiau.
Apvaikščiojus naująjį prekybos centrą liko tik vienas nusivylimas – kartą, ant statybinės-reklaminės tvoros pamatęs užrašą, kad čia bus „Forum Cinemas“ apsidžiaugiau nepaprastai – galų gale miesto centre vėl bus kino teatras. Deja, kino nebus – tik nedidukas video nuomos punktas. Bet per duris mačiau, kad siūlo abu "Lost" sezonus - jau gerai.
