Trečiadienį Vyriausybė pritarė priemonėms, kuriomis, be kita ko, siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Ši esą bus patogesnė pirkėjams ir labiau užtikrins jų apsaugą.
Numatoma, kad pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas.
„Pokyčiai įsigaliotų nuo 2020 m. III ketv. pabaigos. Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių (imituojama, kad, pavyzdžiui, šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo), o vartotojas praranda Civiliniame kodekse numatytas teises“, – rašoma Vyriausybės pranešime.
Paprastai kalbant, pasitaiko atvejų, kai perkant naudotą automobilį jo pirkėjas ir pardavėjas sutaria oficialiuose dokumentuose nurodyti netikrą jo kainą. Dėl to pardavėjas gali sumokėti mažiau mokesčių.
Vokietijoje pardavėjai išvys?
Įvedusi naują tvarką Vyriausybė tikisi surinkti daugiau mokesčių. Tačiau Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis abejojo, ar pavyks pasiekti šį tikslą.
Jam susidarė įspūdis, kad nauja sistema kuriama dirbtinai kažkam norint ją parduoti. Esą ir dabartinė „Regitros“ sistema leidžia atlikti viską, ką norima padaryti su kuriama naujai. Taigi tai būtų tarsi „Regitros“ paslaugų dubliavimas.
Pašnekovas pripažino, kad egzistuoja blogų „kauferių“ problema, kai Vokietijoje ar kitoje šalyje pardavimui įsigyjamo pardavimo kaina nurodoma mažesnė arba nenurodoma iš viso. Tačiau nuo pirkėjo tai gali nepriklausyti – esą tokią ją įrašo pardavėjai.
„Visa blogybė prasideda Vokietijoje. Jei aš ten sumokėjau 2 tūkst. eurų, o parašė 800 eurų? Jei paprašysiu įrašyti tikrą kainą, Vokietijoje ateis bulgaras, serbas ar kroatas ir pasakys „raus!“ (liet. „Lauk!“) iš aikštelės“, – aiškino V. Naujanis.
Jo teigimu, jeigu „perekupas“ realiai nusipirko automobilį už 2 tūkst., o pardavė už 2,2 tūkst., tai mokesčius jis turi skaičiuoti nuo 200 eurų, nesvarbu, kas nurodyta „kauferyje“, kas nuo jo nepriklauso.
„Naujoj situacijoje nematau, iš kur bus didesni mokesčiai. Nežinau ar bus poveikis dėl jų. Galbūt daugiau mašinų pardavinės juridiniai asmenys, o „perekūpams“ bus sunkiau“, – prognozavo verslininkas.
Pabrangs 100–150 eurų
Jis atkreipė dėmesį, kad automobilį Vokietijoje galima nusipirkti ir visiškai skaidriai, nurodant realiai pirkimo kainą, atsiskaitant internetu. O jei ten perkama iš gyventojo, tokiu atveju pridėtinė vertės mokesčio (PVM) mokėti nereikia.
Be to, ir Lietuvoje daug automobilių parduodama eksportui, kai PVM mokėti nereikia. Taigi, neaišku, kaip dėl naujos tvarkos Vyriausybė surinks daugiau mokesčių.
„Bet kad bus visokios problemos tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, tai tikrai. Per dieną nelabai „susiforminsime“, ypač jei pradėsime ne nuo ryto. Tokie niuansai: verslas vyksta tam tikromis sąlygomis. Jei nori įsprausti į rėmus, pasiliks naujų automobilių ar lietuviškų, ar gali pasitraukti
Lietuvoje yra daug automobilių, bet jie ne Lietuvai skirti – jis gali pasitraukti kitur. Aišku nenorim, kad iš turgaus išsilakstytų“, – kalbėjo V. Naujanis.
Jis prognozavo, kad jeigu įvedus naują tvarką galutiniai pirkėjai Lietuvoje reikalaus sutartyje nurodyti tikrą pirkimo kainą, tai mokėtina suma jiems gali išaugti apie 100–150. Tačiau esą ir dabar galima taip tvarkyti dokumentus ir forminti tokią kainą, naujos tvarkos tam nereikia.
Vadovas neatmetė, kad verslas ras būdų, kaip įvedus naują tvarką sutvarkyti dokumentus, kad jis nenukentėtų, kad jiems nereikėtų mokėti daugiau mokesčių nei priklauso. Ir valstybė vargiai surinks daugiau pajamų.
