Mūsų kinologai Paryžiuje spėjo pasižymėti jau pirmąją dieną ir iš karto užsitarnavo prancūzų pagarbą.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Paryžiaus olimpinės žaidynės sulaukė atvykstant virš 10 tūkstančių sportininkų, kelias dešimtis tūkstančių žurnalistų, daugybę įvairių šalių lyderių ir milijonus turistų. Miestas Kelias savaites alsavo olimpine dvasia.
Surengti olimpines žaidynes – tai ne tik didžiulis organizacinis darbas, bet ir milžiniškas saugumo iššūkis. Mat renginio metu į Paryžių yra nukreiptos kone viso pasaulio akys.
Todėl dar prieš joms prasidedant, įvairių šalių žvalgybos tarnybos perspėjo savus piliečius, jog įvairių išpuolių rizika yra aukščiausio lygio. Tad suprantama, jog patys prancūzai taip pat ėmėsi įvairiausių saugumo priemonių.
Paryžiuje buvo sutelkta maždaug 40 tūkstančių policininkų ir žandarų, taip pat ir apie 20 tūkstančių karių. Jie Prancūzijos sostinėje net įsirengė didžiausią karinę bazę mieste nuo antrojo pasaulinio karo laikų.
Dangų skrodžia sraigtasparniai, Senos upe pajėgos patruliavo kateriais. Gatvėse buvo matyti patruliuojantys pareigūnai ir kariai su automatiniais ginklais.
Prancūzija paprašė ir užsienio valstybių pagalbos, kad jos atsiųstų savus pareigūnus, padėti prancūzams. Tą padarė daugybė valstybių, iš viso į Paryžių atvyko maždaug 2 tūkstančiai užsienio šalių pareigūnų. Tarp jų ir Lietuvos.
Paprašė daugiau darbo
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) kinologai į Paryžių atvyko dar savaitę iki pačių žaidynių atidarymo.
„Mūsų darbas taip ir prasidėjo – atvažiavom, įsikūrėm ir iš karto pradėjom dirbti“, – pasakoja VAT kinologė Ana Šlekonė.
Vienas pirmųjų lietuvių darbų, buvo Batsilijos paėmimo dieną vykusiame renginyje tikrinti žurnalistų daiktus. Bet, kaip sako patys kinologai, darbo daug nebuvo, tad jie pasiprašė jo daugiau. Ir buvo pasiųsti į tūkstančius žmonių sutraukiančius Eliziejaus laukus, tikrinti, ar nėra įtartinų daiktų.
„Ir kolega sako: kažką aš matau krūmuose. Nu, priėjau, jo, kažkokia tašė“, – sako kinologė Ana.
„Lietuvoje biškį, atrodo, ramiau reaguoji į tokius dalykus, bet čia, kaip sakyt, iš karto pirma darbo diena tokia buvo, tai kaip, ramiai. Nusiuntėm šunį iš tolo, pauostė – nieko nepaženklino“, – dalijasi VAT kinologas Audrius Pilka.
Tarnybiniai šunys išdresiruoti užuosti įvairius sprogmenis. Jie aiškiai rodė signalus, kad sprogmenų krepšyje nėra. Prancūzų pareigūnai atitvėrė teritoriją ir krepšį iš krūmų ištraukė. O jame – ne tik įvairūs drabužiai, bet ir ginklas.
„Kaip sakė, ginklą rado netikrą, bet sakau, toje minioje, tame visame renginyje, šurmuliui sukelti, tai užtektų. Plius, neaišku, kaip pajėgos kitos reaguotų į tokį dalyką, jeigu kažkas ten ginklą minioje iškėlęs vaikščiotų. Tikrą, ar netikrą, taip nepasakysi“, – kalba kinologas Audrius.
„Tai va, tai iš tikrųjų pagyrė labai mus, tai sako – lietuviai, va. Ir nuo to laiko, kaip sakau, užkėlėm sau kartelę ir jau kur važiuoti, kažkokie rimtesni objektai – lietuviai“, – džiaugiasi A. Šlekonė.
Varžybų savo akimis nematė
Be to, prancūzų išminuotojai gyrė lietuvius ir jų šunis – atkreipė dėmesį, kad mūsų šunys dirba kur kas ramiau nei prancūzų.
„Sakykime, metro, tai mes vieninteliai lietuvių komanda tik dirbo, jau prieš pat atidarymą, sakykime, kur visi prezidentai sėdėjo, tas metro, po apačia, tą visą liniją, tai mes jau, kaip sakant, tikrinome, žiūrėjome. Mūsų komanda. Net prancūzų šunų nebuvo, mes tiktai, mūsų komandos dirbo“, – tikina A. Pilka.
„Tie teniso kortai, ir prie to pačio Eifelio, paplūdimio tinklinis, ten gi viską viską mes apieškojome iki atidarymo. Labai fainai, kai dar niekas to nematė, o tu jau matai“, – teigia kinologė.
Pareigūnai sako, kad per darbus, pačių žaidynių ir sporto varžybų matyti gyvai neteko, bet dėl to neliūdi. Tik namų ir Lietuvoje likusių šeimų pasiilgo.
„Labai fainas jausmas, kai tu prisidedi prie to saugumo, tokio renginio. Mes, lietuviai, atrodo ta Lietuva. Klausia – iš kur, iš kur? Latvija, dar kažkas? Ne, Lietuva“, – kalba pareigūnė Ana.
Iš Lietuvos į Paryžių atvyko ne tik Vadovybės apsaugos tarnybos žmonės, bet ir ARO pareigūnai ir pasieniečiai.
„Geras tas jausmas dirbti, tą saugumą užtikrinti, vis tiek vėliavą mūsų mato visi, tai smagu tas buvo“, – didžiuojasi kinologas Pilka.
Besibaigiančios žaidynės praėjo be didesnių saugumo problemų, arba apie jas viešai nebuvo pranešta. Pasitaikė keletas sabotažo aktų prieš geležinkelių sistemas, pareigūnams teko periminėti ir nuleidinėti neaiškius bepiločius.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
