Specialiai “Omnitel Laikui” - interviu su garsiu konfliktų tyrinėtoju Henri Baueriu Obregonu. Jis teigia, kad konfliktų nebus galima išvengti ir ateityje, nes konfliktai yra neatskiriama žmonių visuomenės dalis.
Žlugus Sovietų Sąjungai kai kurie Vakarų mokslininkai džiaugsmingai pranašavo, kad istorija baigėsi. Pasaulyje jau nebeliko priešiškų jėgų, nebėra kam su kuo kovoti. Pasaulis susitaikė su savimi ir labai greitai mes visi gyvensime laimingi ir taikūs. Tokios prognozės buvo prieš 13 metų. Per tą laiką karas nusiaubė Balkanų regioną, įsižiebė nauji konfliktai Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Kiekvieną dieną skaitome apie vis naujus mūšius įvairiuose žemės kampeliuose.
Dalyvaudamas prieš kelias savaites vykusiame “Žemyno susitikime” sutikau konfliktų specialistą, teikiantį rekomendacijas įvairių šalių vyriausybėms, Henri Bauerį Obregoną. Nusprendžiau nepraleisti tokios progos ir pakalbinau garbųjį specialistą.
Pirmiausia keletas žodžių apie save.
Mano vardas Henri, esu kilęs iš Gvatemalos. Jau keletą dešimčių metų dirbu Paryžiuje viename centre, kuris nagrinėja konfliktus.
Papasakokite truputį išsamiau apie savo centro veiklą.
Nelaimei, konfliktų ir karų tarp žmonių nemažėja. Karo technika kaskart vis labiau tobulėja. Mūsų maža tyrinėtojų grupė nusprendė nagrinėti šią problematiką. Taip įkūrėme Taikos tyrinėjimų centrą Paryžiuje, kuris siekia perprasti, ne tik kokie yra konfliktų mechanizmai, bet ir kaip galima rasti kelius kuriant taiką, ją įtvirtinant. Ypatingą dėmesį kreipiame į konfliktų ištakas ir padarinius. Kokia yra konfliktų prevencija, kaip galima juos sustabdyti? Konfliktui pasibaigus mes didelį dėmesį kreipiame į tai, kaip pasiektą taiką būtų galima įtvirtinti. Kaip ir kokius priimti įstatymus, susitarimus, kurie užtikrintų taikų sambūvį.
Ar galima užkirsti konfliktus?
Taip, galima juos užkirsti, jei norima. Visuomet yra labai paprastų elementų, kurie konfliktus pastūmėja į ginkluotą kovą. Tai ir prekyba ginklais, kova dėl valdžios, teritorijos ir pan. Jei visus šiuos elementus pavyktų kontroliuoti prieš ginkluoto konflikto atsiradimą, tuomet galėtume užkirsti kelią kraujo praliejimui.
Kokios dažniausiai būna konfliktų priežastys?
Marksistai teigia, kad visi konfliktai turi ekonomines priežastis ir kad iš tikrųjų visi konfliktai yra klasių kova. Dabar yra naujas požiūris: kalbama apie civilizacijų susidūrimą, jų tarpusavio karą. O XXI amžius bus konfliktų tarp civilizacijų amžius. Remiantis šia hipoteze bandoma aiškinti, jog Afrikos konfliktai - tai etniniai konfliktai, Artimuosiuose Rytuose vyksta konfliktas tarp palestiniečių ir žydų, t.y. tarp islamo ir judėjiškos-krikščioniškos civilizacijos. Aš manau, kad šios teorijos gali paaiškinti daug dalykų, tačiau taip pat aišku, kad civilizacijos, kultūros, etniškumo sąvokos sukonstruotos ir vartojamos tam, kad paslėptų konfliktus, kurių tikroji priežastis yra labai jau proziška: žemių naudojimas, vandens vartojimas, valdžios siekimas.
Pabaigoje prognozės: ar galima įsivaizduoti pasaulį be konfliktų?
Manau, kad tokiu atveju pasaulis bus vienodas, liūdnas, be spalvų ir be gyvybės. Viskas priklauso nuo to, ką mes laikome konfliktu. Jei mes kalbame apie ginkluotą konfliktą, be abejo, tai yra blogai. Tačiau konfliktas gali būti ir pozityvus. Labai dažnai svarbūs visuomenės pasikeitimai įvyko būtent dėl konfliktų.
Gerai, tuomet aš jūsų perklausiu: ar galima įsivaizduoti pasaulį be karo?
Tai žmonijos idealas. Vis dėlto tai utopinė mintis. Be abejo, mes to visi siekiame, tačiau reikia būti realistu. Mus visuomet supa galimi konfliktai.
Dėkoju už pokalbį.
