Mačo metu stebint abu šiuos trenerius buvo galima įžvelgti panašumų: karštas charakteris, emocijos ir begalinis noras laimėti. Vis tik „Žalgiris“ namuose Eurolygos vicečempionams neatsirevanšavo už pralaimėjimą Stambule, o Ž. Obradovičius, paklaustas, ar žiūrėdamas į Šarą mato bent dalelę savęs, perleido šį klausimą pačiam lietuviui.
Apie Šarūno Jasikevičiaus trenerio karjerą kalbėdamas Stambulo ekipos treneris sakė: „Dabar jis – nuostabus treneris ir tai rodo kiekvienose Eurolygos rungtynėse su komanda, kurią jis turi. Jauni žaidėjai atrodo daug geriau nei sezono pradžioje. Tai – Šaro nuopelnas.“
Ž. Obradovičius, duodamas interviu portalui tv3.lt, pasakojo, kad dar tada, kai Š. Jasikevičius buvo jo auklėtinis Atėnų „Panathinaikos“ komandoje, matėsi, jog iš lietuvio išaugs puikus strategas.
Ir matyti jis turėjo pagrindo. Šaras visada buvo žmogus, kuris ne tik žaisdavo krepšinį, bet ir negailėdavo replikų ar patarimų komandos draugams ir net treneriams. Jis – žmogus, kuris 2008-09 metų Eurolygos sezono finale buvo vienas iš faktorių, lėmusių „Panathinakos“, kuriam vadovavo Ž. Obradovičius, triumfą Eurolygoje.
Veiksmas vyko gegužės 3-ąją Berlyne. Graikijos klubas finale susitiko su Maskvos CSKA, o rungtynių pradžia buvo apylygė. Šarūnas Jasikevičius ant parketo žengė iki pirmojo kėlinio pabaigos likus žaisti vieną minutę.
Kai rezultatas antrajame kėlinyje buvo 23:19 graikų naudai, Šaras smeigė tritaškį, tada po jo rezultatyvaus perdavimo dar vieną įkalė ir Dimitris Diamantidis. Persvara tapo dviženklė. Porą metimų prametęs Jasikevičius atliko dar vieną „asistą“, pats vėl pataikė iš toli, o tiksint paskutinėms pirmosios pusės sekundėms per nugarą kamuolį numetė laisvam Drew Nocholasui, kuris „Panathinaikos“ atkarpą užbaigė tritaškiu ir prieš pertrauką Graikijos klubas pirmavo jau 48:28.
Nors tada po nokdauno CSKA buvo atsigavusi, tačiau pergalės iš rankų „Panathianikos“ taip ir neišleido. Šarūnas Jasikevičius su komandos draugais šoko pergalės šokį ir užvertęs galvą iš burnos spjaudė šampaną, o Željko Obradovičius apkabino asistentą, ateityje būsimą CSKA strategą, Dimitrį Itoudį.
Tuomet Željko Obradovičius savo gretose turėjo tikrą Europos gynėjų supertrejetą: Dimitrį Diamantidį, Vassilį Spanoulį ir Šarūną Jasikevičių. Ir visiems jiems vietos aikštėje atsirado. Visi jie finale žaidė tarp 20 ir 27 minučių, visi jie įdėjo savo indėlį, visi jie buvo tarp keturių rezultatyviausių komandos žaidėjų lemiamame mače.
„Turėti tokį žaidėją savo komandoje man visada buvo garbė“, – po sėkmingų rungtynių Kaune portalui tv3.lt kalbėjo Ž. Obradovičius. Treneris, paklaustas, kur mato Šarą po penkerių metų, atsakė nuoširdžiai: „Ten, kur tik jis pats panorės.“
Anksčiau teko kalbėtis ir su kitu Šarūno Jasikevičiaus mokytoju Pini Geršonu, kuris linksmai pasakojo, kad būtent Šaras yra vienintelis krepšininkas, kada nors pabučiavęs jį į lūpas. Faktą išgirdęs Željko Obradovičius nenustebo. „Toks yra jo charakteris. Jis visada 100% atsiduoda tam, ką daro“, – interviu užbaigė, mane per petį apkabino ir į „Fenerbahče“ autobusą lėtu žingsniu nukulniavo legendinis serbas.
