Šiuo metu Lietuvoje nekilnojamo turto (NT) mokestis gali siekti nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Mokestį nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Lietuvoje nėra apmokestinamas nekilnojamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų. Taigi, NT mokestis nėra visuotinis. Yra taikomi keli NT mokesčio tarifai:
- Viršijus apmokestinamą dydį (150 tūkst. eurų), bet neviršijus 300 tūkst. eurų ribos, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas
- Viršijus 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas
- Viršijus 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Kitokia tvarka NT mokestis skaičiuojamas daugiavaikėms (turinčioms daugiau nei tris vaikus) ar turinčioms neįgalų vaiką šeimoms:
- Viršijus neapmokestinamąjį dydį (200 tūkst. eurų), tačiau neviršijant 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- Viršijus 390 tūkst. eurų, tačiau neviršijant 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- Viršijus 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Naujasis NT mokestis Lietuvoje: siūlomos „žirklės“ nuo 0,05 iki 4 proc.
Pagal naująjį NT mokestį siūloma taikyti platesnes „žirkles“: nuo 0,05 iki 4 proc.
0,05-0,5 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas pagrindiniam būstui, aukštesnis – nuo 0,5 iki 4 proc. intervalas siūlomas taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams.
Neapmokestinama turto dalis bus skaičiuojama pagal kiekvieną savivaldybę – NT mokestį reikės mokėti viršijus 1,5 medianos ribą. Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje NT turto mediana yra 60600 eurų, tuomet mokestį reikėtų mokėti nuo turto vertės, siekiančios 90900 eurų.
Latvija – NT mokestis taikomas nuo 57 tūkst. eurų vertės
Latvijoje NT mokestis gali siekti nuo 0,2 iki 3 proc. Gyvenamiesiems pastatams, patalpų grupėms, kurių naudojimo būdas yra susijęs su gyvenimu (jei jie nenaudojami ūkinei veiklai vykdyti) taikomi trys skirtingi mokesčių tarifai:
- Jei kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų – 0,2%.
- Jei Kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų, bet ne didesnė kaip 106 715 eurų - 0,4 %
- Jei Kadastrinė vertė viršija 106 715 eurų – 0,6 %
Aukščiausias – 3 proc. tarifas taikomas tik tais atvejais, kai statiniai kelia pavojų žmonių saugumui. Taigi, savivaldybėms yra deleguota teisė nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,2 proc. iki 3 proc.
Tam tikrais atvejais gali būti taikomos mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, 50 proc. apskaičiuoto NT mokesčio, bet ne daugiau kaip 500 eurų per metus lengvata gali būti taikoma Daugiavaikių šeimų gyvenamiesiems namams (jų dalims), 90 proc. apskaičiuoto NT mokesčio lengvata gali būti taikoma asmenims, kuriems vietos valdžia suteikė nepasiturinčio asmens statusą ir t.t
Lenkija – taikomas NT mokestis už kiekvieną kvadratinį metrą žemės
Lenkijoje nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai nustatomi savivaldybių tarybų, o mokama už kiekvieną kvadratinį metrą, taigi mokestis yra visuotinis. 2023 m. būsto mokesčiai negali būti didesni nei:
- 1 PLN (0,22 euro) už 1 m² būsto;
- 28,78 PLN (6,47 euro) už 1 m² pastatų, naudojamų ekonominei veiklai;
- 5,87 PLN (1,32 euro) už 1 m² pastatų, susijusių su ekonomine veikla sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, kuriuos užima sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai;
- 9,71 (2,18 euro) PLN už 1 m² kitų pastatų.
Statyboms yra taikomas 2 proc. tarifas. Šie didžiausi galimi mokesčio tarifai kasmet atnaujinami atsižvelgiant į infliacijos dydį.
Estija – taikomas tik žemės mokestis
Estijoje nėra jokio NT mokesčio, tiesa galioja žemės mokestis. Žemės mokestis taikomas visai žemei, išskyrus labai retus atvejus: pavyzdžiui žemę, kurioje įstatymu draudžiama ekonominė veikla, kapines, bažnyčių žemę ir t.t. Žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,1 proc. iki 2,5 proc. apmokestinamosios vertės.
Apmokestinamoji vertė nustatoma pagal Žemės vertinimo įstatymą. Vertinant naudojami pardavimo palyginimo metodas, pajamų metodas, sąnaudų metodas ir jų deriniai.
Yra nustatytos kelios išimtys, pagal kurias gyventojai gali būti atleidžiami nuo žemės mokesčio mokėjimo.
Pavyzdžiui, pensijų gavėjai ir sovietų valdžios represuoti asmenys gali būti atleidžiami nuo prievolės mokėti žemės mokestį už iki 0,3 ha miestuose ir 1,0 ha kaimuose su sąlyga, kad prašantis atleisti nuo mokesčio asmuo naudojasi žeme ten gyvendamas ir negauna nuompinigių pagal žemės naudojimo teisę. Taip pat vietos savivaldybės turi teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės mokėti mokestį už miestuose iki 0,3 ha, o kaimuose – iki 1,0 ha gyvenamosios paskirties žemės. Reikalaujama, kad mokesčių mokėtojas tą turtą faktiškai naudotų kaip gyvenamąjį būstą pagal valstybinį registrą.
Mokesčio pajamos patenka į miestų ir kaimų savivaldybių biudžetus. Mokestį administruoja Estijos mokesčių ir muitų valdyba.
Įvertino NT mokestį – praleista galimybė išvengti aistrų
Siūlomo visuotinio NT mokesčio projektą įvertino ir verslininkas, buvęs Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos direktorius Robertas Dargis. Pasak jo, visuotiniai mokesčiai visuomet įaudrina visuomenę, nors pasipiktinimo buvo galima išvengti.
„Svarbus momentas yra tai, kad mokestis liečia absoliučiai visus. Taigi panašiai, kaip visus liečia PVM ar akcizo mokesčiai. Šie mokesčiai būdavo didinami, kai šalyje buvo sudėtinga ekonominė situacija Lietuvoje. Pavyzdžiui, PVM mokestį pirmą kartą didino 2008 m. ekonominės krizės metu. Mokestis palies kiekvieną šeimą, kuri turi NT turto“, – sakė R. Dargis.
R. Dargio teigimu, NT mokestis būtų puiki galimybė užtikrinti savivaldybėms pastovią paramą.
„NT turto asociacija kėlė tą klausimą bent 20 metų. Kad mokestis būtų pastovus, o jį mokėti turėtų visi, turintys NT. Tai taptų stabiliu pajamų šaltiniu savivaldybėms, o šiuo metu savivaldybės stokoja pinigų tinkamai tvarkyti miestus“, – pabrėžė R. Dargis.
Vis dėlto, mokestis privalo būti visuotinis – taigi, taikomas ir valstybiniam turtui.
„Svarbu yra visuotinumas. Taigi, mokestis turėtų galioti ir valstybiniam turtui, kurio valstybė yra sukaupusi nemažai. Tada atsiranda klausimas, ar tikrai reikia tiek turto, ar negalima jo optimizuoti ar atsisakyti“, – teigė R. Dargis.
Pasak verslininko, dalis pasipiktinimo kilo dėl per didelių numatomų rėžių – pašnekovo teigimu, niekur Europoje nėra numatoma 4 proc. NT mokesčio riba.
„Man nėra tekę sutikti tokio didelio tarifo. Kaimyninėse Skandinavijos šalyse yra visuotinis NT mokestis, bet jis skaičiuojamas nuo mokestinės vertės, o ne nuo rinkos vertės. Paprastai mokestinė vertė nuo rinkos kainos skiriasi.
Buvo blogai pasielgta, pasiūlant projektą, su tokiais dideliais rėžiais – nuo 0,05 iki 4 proc. Matyt buvo nurašyta nuo žemės mokesčio, kuris yra tokio paties dydžio. Tada žmonės klausia – jeigu aš per metus mokėsiu 4 proc., ar tai reiškia, kad per 25 metus laiko valstybei atiduosiu tiek, kiek vertas mano būstas? “, – teigė verslininkas.
R. Dargio teigimu, reikėjo numatyti mažesnius tarifus, be to, pagalvoti ir apie kitus mokesčius, kurie mažiau paliestų gyventojus, neprekiaujančius NT.
„Aistrų buvo galima išvengti, pasirinkus mažesnius tarifus – na, pavyzdžiui nuo 0,05 iki 1 proc. Tada ir pasipiktinimo būtų gerokai mažiau.
Aš būčiau pradėjęs nuo sandorio mokesčio. Sandorio mokestis taikomas tik perkant ar parduodant NT ir Europoje gali siekti nuo 4 iki 10 proc. Šis mokestis yra neskausmingas gyventojams, kurie nepardavinėja NT“, – paaiškino R. Dargis.
