Kaip Balsas.lt pakomentavo ULAC direktorius doc. dr. Saulius Čaplinskas, visų prima būtina žinoti, jog tam, kad užsikrėstum ŽIV, turi būti du kriterijai: reikiama užkrato dozė ir kelias kurio virusas plinta, t.y. tiesiogiai į kraują. Ir nors apie būdus, kaip perduodamas Žmogaus imunodeficitas virusas (ŽIV) yra užtektinai informacijos, tačiau vis dar sklando mitų apie ŽIV plitimo kelius buitinėse situacijose. Paneigiame juos.
Rankos paspaudimas, apsikabinimas...
Nepažeista oda yra natūralus barjeras apsaugantis nuo viruso, todėl paspaudus ranką, apikabinus ŽIV nepersiduos. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Bet jei yra sužeidimų, įbrėžimų, įpjovimų? Kad kiltų nors teorinė rizika, kad ŽIV persiduos, reikia kad pakankamas užkrėstas ŽIV kraujo kiekis patektų ant šviežios ir kraujuojančios žaizdos. Vargu ar jūs spausite kam nors kraujuojančią ranką, jei iš jūsų rankos taip pat pliaupia kraujas. Bet kokiu atveju nieko panašaus daryti nerekomenduojama.
Higienos priemonės, tualetas...
ŽIV galima aptikti tik keturiuose žmogaus organizmo skysčiuose: kraujyje, spermoje, makšties išskyrose ir motinos piene. Per drabužius, lovos patalynę, rankšluosčius ŽIV perduoti negalima, netgi jei ant rūbų ar patalų pateko skystis, turintis ŽIV, tai virusas labai greitai žus, susidūręs su aplinka. Jei ŽIV gyventų už žmogaus „ribų“ ilgas valandas arba netgi dienas, tai be abejonės užsikrėtimų buitiniu keliu būtų pastebėta, tačiau to nėra, bent jau nebuvo per 30 epidemijos metų.
Baseinas, vonia, pirtis....
Jei skystis, kuriame yra ŽIV, patenka į vandenį, virusas žūsta, bet to, primename, kad oda yra patikimas barjeras. Vienintelis būdas būti infekuotu ŽIV baseine – užsiimti ten seksu be prezervatyvo.
Vabzdžių įkandimai, kiti kontaktai su gyvūnais... ir citrinos
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, jis gali gyventi ir daugintis tik žmogaus organizme, todėl gyvūnai negali perduoti ŽIV. Be to, paneigiant paplitusį mitą, įkandus uodui žmogaus kraujas negali patekti į kito žmogaus kraujo sistemą. Be to, citrinų prekybos vietose, į kurias neva narkomanai dezinfekuoja švirkštus, taip pat bijoti nereikia, ŽIV per maisto produktus neplinta, primename, kad ŽIV išliktų gyvybingas ir daugintųsi, reikia žmogaus leukocitų, o jų citrinose nėra.
Masturbacija...
Nors tai rodos neįtikėtina, bet atsiranda žmonių, kurie bijo užsikrėsti ŽIV masturbuodamiesi. Viena, ką galima į tai atsakyti: nuo ko tokiu atveju galima užsikrėsti?
Bučiniai...
Apie tai, kad ŽIV nepersiduoda bučiuojantis, prirašyta labai daug. Bet vis dar yra žmonių, kuriuos jaudina burnoje esančios žaizdelės ir įtrūkimai. Realiame gyvenime, tam, kad šis virusas persiduotų bučiuojantis, du žmonės su atviromis kraujuojančiomis žaizdomis turėtų ilgai ir „giliai“ bučiuotis, be to vienas iš jų ne tik turėtų būti infekuotas ŽIV, bet jo kraujyje viruso kiekis turėtų būti labai didelis. Vargu, ar kas sugebėtų, o ir norėtų, tokį sadistišką bučinį išbandyti praktiškai. Jei toks perdavimo būdas būtų įmanomas, jau būtų pastebėti atvejai, kai užsikrečiama bučiuojantis, pavyzdžiui, tarp pastovių porų, kur vienas partneris užsikrėtęs ŽIV. Praktikoje tai neįvyksta.
Dūriai viešajame transporte...
Mitas apie „ŽIV užkrėstas adatas“ jau sklando nuo pat epidemijos pradžios ir jau mūs spaudoje buvo ne kartą paneigtas. Pasak doc. dr. Sauliaus Čaplinsko, užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Jei jums pasirodė, kad pajutote tarsi adatos dūrį kur nors viešoje vietoje – nepanikuokite, tam gali būti begalė kitų realesnių paaiškinimų. Bet jei jus iš tiesų sužalojo, kreipkitės į šeimos gydytoją. Beje, kaip papasakojo ULAC direktorius, yra paskaičiuota, kad reiktų 1000 kartų įdurti, tada 3 kartus galima užkrėsti.
Odontologas, manikiūras, kirpykla...
Nors pas mus konkrečių patvirtinimų, kad tokiose vietose buvo perduotas ŽIV nėra, menka teorinė tikimybė užsikrėsti yra. Kaip mano S. Čaplinskas, net ir tie, ne pas mus, neva įvykę atvejai, greičiausiai patvirtina ne patį faktą, o žmogaus norą nuslėpti tikrą užsikrėtimo priežastį. Taigi, tiesiog tokiose vietose būkite budresni, stebėkite patys: prie jūsų akių turi būti atidaroma sterilizuotų įrankių pakuotė. Įrankiai turi būti tik tinkamai nukenksminti: t.y. nuplauti, dezinfekuoti ir sterilizuoti.
Tyrimai...
Pasitaiko, kad žmonės, darydamiesi tyrimus dėl ŽIV, baiminasi, kad jie galėjo užsikrėsti ŽIV tiesiog duodami kraują laboratorijoje. Tai neįmanoma, nes kraujas paimamas, naudojant tik vienkartinį instrumentą, o abejonės, kad būtent jums „pakeitė“ adata ir t.t. – tai jau paranoja.
ŽIV galima užsikrėsti:
Per lytinius santykius:
ŽIV gali plisti per visų rūšių (heteroseksualius, homoseksualius, oralinius) lytinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs. ŽIV užsikrėtimo tikimybė per lytinius santykius didėja:
1) jei vienas iš partnerių serga kita lytiškai plintančia liga (chlamidioze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.);
2) jei santykiaujama menstruacijų metu;
3) jei vieno iš partnerių mechaniškai pažeista gleivinė (lytinio organo, išeinamosios angos ar burnos);
4) jei santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atvejais);
5) pirmų lytinių santykių metu;
6) jei vienas iš partnerių yra pirminėje ŽIV infekcijos ar AIDS stadijoje (tada jo organizmo biologiniuose skysčiuose ypač didelė viruso koncentracija).
Beje, apipjaustyti vyrai turi 8 kartus mažesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV, nei neapipjaustyti. ŽIV perdavimo rizika iš vyro moteriai 20 kartų didesnė analinių santykių metu nei santykiaujant vaginaliai. Kas penkti santykiai su asmeniu, ką tik užsikrėtusiu ŽIV, baigiasi ŽIV perdavimu. UNAIDS duomenimis, apie 80 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje užsikrėtė nesaugių (nenaudojo prezervatyvo) lytinių santykių metu. Nustatyta, kad heteroseksualių santykių metu labiau pažeidžiamos yra moterys.
Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo dr. doc. Sauliaus Čaplinsko, Rytų Europos regione, kuriam priskiriama ir Lietuva, vis dar dominuoja ŽIV plitimo kelias per narkotikų vartojimą. Lietuvoje šiuo būdu kasmet užsikrečia daugiau kaip 65 proc. visų registruotų naujų ŽIV atvejų.ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitindama jį krūtimi.
Primename, kad šiandien minima tarptautinė AIDS diena.
Parengta pagal: Saulius Čaplinskas „Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas“, Lietuvos AIDS centro leidykla, Vilnius, 2004); Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) informaciją ir užsienio spaudą.
